VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Pavyzdžiui, Baltijos šalys, kurios kruopščiai vykdo visus ES nurodymus, gali praktiškai įvertinti Europos Komisijos energetikos politiką, Baltnews.lt straipsnyje rašo energetikos ekspertas Borisas Martcnkevičius.
Jis pažymėjo, kad Baltijos šalys nori įgyti "nepriklausomybę" nuo rusiškos elektros, tačiau jų elektros sistemos vis dar yra BRELL elektros žiedo dalis (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija). Marcinkevičiaus teigimu, kova už "energetinę nepriklausomybę" pradėjo vystytis dar 2006 m., kai buvo pradėtas eksploatuoti povandeninis kabelis "Estlink 1", nutiestas Suomijos įlankos dugne tarp Estijos ir Suomijos.
Ekspertas pažymėjo, kad Baltijos ir Suomijos energetikos sistemos nėra sinchronizuotos tarpusavyje, kabelių srautai vykdomi nuolatinės srovės jungtimis, o galia ribojama iki 350 megavatų.
"2000-ųjų pradžioje, kai vyko šio kabelio projektavimas ir tiesimas, sprendimas visiškai uždaryti abu Ignalinos AE energijos blokus buvo gerai žinomas, tad nenuostabu, kad "Estlink" buvo finansuojama iš ES biudžeto. Tai buvo savotiška kompensacija Baltijos šalims už neišvengiamus nemalonumus, kilusius 2009 metais, kai Ignalinos AE nutraukė savo veiklą ir nuo to momento Estija tapo didžiausia elektros gamintoja Baltijos šalyse, patikimai tiekianti degiuosius skalūnus dėl savo didelio telkinių kiekio respublikos šiaurės rytuose", – rašoma straipsnyje.
Marcinkevičius teigė, kad jei iki 2009 metų Lietuva eksportavo 70 procentų elektros energijos, tai dabar jai trūksta energijos. Siekdama kompensuoti 2000 megavatų galios praradimą, ES ir Baltijos šalys įgyvendino keletą projektų. Visų pirma Latvijoje buvo baigta Rygos CHP-2 rekonstrukcija, o Estijoje pradėjo veikti nauja elektrinė Auvere.
"Lietuvoje naujų elektrinių nebuvo pastatyta, bet buvo rimta priežastis – nepriklausomybė nuo Rusijos", – rašo Marcinkevičius.
Ekspertas pažymėjo, kad įgyvendinus jungčių tiesimo projektus Baltijos šalių energetikos kompleksas turėjo grįžti į stabilią būklę, tačiau taip neįvyko. Marcinkevičiaus teigimu, Lietuvai, Latvijai ir Estijai įstojus į ES, Europos Komisija įvedė naują taisyklę, pagal kurią Sąjungos valstybių narių pagaminta elektros energija geografiniu pagrindu turėtų būti perkelta į devynias didžiąsias Europos biržas.
Be to, buvo kalbama ir apie prekybos elektra operacijas. Taigi, neatidėliotina prekyba turėjo pakeisti tiesiogines ilgalaikes sutartis tarp gamintojų ir vartotojų. Nuo 2010 iki 2013 metų Baltijos šalys pradėjo veikti kaip "NordPool" biržos dalis.
Anot Marcinkevičiaus, Lietuva tuo metu nebandė trauktis iš sutarties su Rusijos įmone "InterRAO". "Rusiška elektra buvo tiekiama iš Kaliningrado srities, kuri nebuvo ir nėra BRELL elektros žiedo dalis. Dėl šios aplinkybės neįmanoma išspręsti šio klausimo susijungimo gairėse, o tai sukėlė didelį Estijos, kuri siekė maksimaliai išnaudoti savo gamybos pajėgumus, nepasitenkinimą", – rašo jis.
Marcinkevičius pažymėjo, kad dėl to, jog neįmanoma tiekti elektros energijos suvienytoms Baltijos šalių energetikos sistemoms, Leningrado srityje susidarė perteklius. Dėl to šildymo sezonų metu pradėjo kilti problemų.
Siekiant tiekti šilumą vartotojams žiemą, buvo nuspręsta padidinti elektros srautų galimybę į vieną iš bendros Rusijos energetikos sistemos struktūrinių komponentų, tam buvo modernizuota pastotė "Leningradskaja".
Be to, rusiška elektra ir toliau tekėjo į Lietuvą tranzitu per Baltarusiją. "InterRAO "ir "Belenergo" pavyko apginti savo teises dirbti energijos biržoje "NordPool", kurį laiką jokių papildomų problemų nepastebėta.
"Tačiau ramybės laikotarpis nebuvo ilgas – po dvejų metų, 2019-aisiais, atėjo kita "pokyčių era", – rašė Marcinkevičius.
Baltijos šalys nusprendė atsijungti nuo BRELL energetinio žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir sinchronizuotis su Europos energetikos sistema per Lenkiją. Tam bus naudojamas jau pastatytas "LitPol Link" ir tiesiamas jūrinis kabelis "Harmony Link".
Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL aiškinamas siekiu pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, daugelio ekspertų nuomone, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims kainuos itin brangiai, o ateityje smogs ir vartotojų kišenei — tarifai neišvengiamai kils.