VILNIUS, gruodžio 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui parengtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Pataisomis siekiama suteikti savivaldybėms didesnį finansinį savarankiškumą skolintis investicijoms į projektus, skirtus prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką. Pataisos įgalintų savivaldybes įgyvendinti tokius projektus, kurie bendrai finansuojami Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis.
Prezidentas pabrėžia stabilaus ekonomikos augimo svarbą.
"Investicijos regionuose turi ne tik didinti konkrečių savivaldybių patrauklumą gyventojams ir verslui, auginti vietos valdžios finansinį savarankiškumą ir gyventojų pajamas, bet ir prisidėti prie ilgalaikių valstybės tikslų įgyvendinimo, prie visos šalies gerovės. Pribrendome konstitucinio įstatymo pakeitimui, kuris atvertų naują regioninės ekonominės politikos lapą ir sudarytų geresnes sąlygas šalies savivaldybėse investuoti žaliojo kurso ir skaitmeninimo srityse", – teigė Nausėda.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dėl griežtos subalansuoto biudžeto taisyklės savivaldybės neturi galimybių finansuoti investicijų pasiskolintomis lėšomis.
Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, kurią sudaro visi 60 Lietuvos merų, 2021 m. gruodžio 1 d. pritarė Prezidento inicijuojamos konstitucinio įstatymo pataisos projektui, kuris savivaldybėms suteiktų didesnį finansinį savarankiškumą.
"Lietuvos merai palaiko Prezidento siūlymą įtvirtinti galimybę savivaldybėms vykdyti daugiau investicinių projektų, kuriais gyventojams būtų gerinama viešųjų paslaugų kokybė klimato kaitos ir skaitmenizacijos srityse. Vietos valdžios vaidmuo įgyvendinant teigiamus pokyčius čia yra vienas esminių", – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Prezidentūros duomenimis, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas, kuriame yra 71 proc. visų Lietuvos gyventojų, pagal išsivystymo lygį iki šiol stipriai atsilieka nuo daugumos ES regionų. Sostinės regionas taip pat stokoja investicijų, vertinant išsivystymo lygį su kitų šalių sostinėmis.