Viskas prasidėjo nuo to, kad Vilnius Azijos milžinę įžeidė apkaltindamas ją "šnipinėjimu". Vėliau jis pareiškė, kad nori užmegzti ypatingus santykius su Taivanu. Pekinas, kelis kartus perspėjęs apie pasekmes, uždarė visus lietuviškų prekių tiekimo kanalus. Kinijos muitinė tiesiog pašalino Lietuvos eksportuotojus iš muitinės registrų. RIA Novosti autorius Dmitrijus Romanenka išsiaiškino, ką maža šalis bandė pasiekti ir ką galiausiai gavo.
Draugystė nepasiteisino
Prieš kelerius metus Vilnius rodė didelį susidomėjimą ekonominiu bendradarbiavimu su KLR, kalbėta net apie "strateginę partnerystę". Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius lankėsi Pekine: asmeniškai reklamavo lietuviškas prekes ir išreiškė pasirengimą integruotis į naująjį "Šilko kelią".
Tačiau po poros mėnesių atsitiko kai kas keisto. Konservatorių partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (tuomet būdami opozicijoje) nariai Seime paragino patikrinti "Huawei", kuri Baltijos šalyse statė infrastruktūrą vietos mobiliojo ryšio operatoriams "Omnitel" ir "Bitė" bei pristatė 5G, darbo rezultatus – ar nebus tai šnipinėjimo technologija.
Netrukus Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) ir karinė žvalgyba paskelbė pranešimus, kuriuose, be tradiciškai minimos Rusijos, tarp išorinių grėsmių valstybei pirmą kartą įvardytas ir "kinų šnipinėjimas". Pekinas griežtai užprotestavo.
2019 m. gegužės mėn. kilo naujas ginčas, šį kartą dėl Taivano. Aštuoniasdešimt Lietuvos Seimo narių iš visų frakcijų pasirašė Pasaulio sveikatos organizacijos generaliniam direktoriui skirtą laišką, kuriame ragina Taivaną dalyvauti asamblėjoje. Kinija tai įvertino kaip šiurkštų kišimąsi į jos vidaus reikalus. Po poros mėnesių Grybauskaitę pakeitęs prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Kinijos investicijos į išorinio giliavandenio uosto statybą Klaipėdoje gali pakenkti nacionaliniam saugumui.
Tada buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis prabilo apie Kinijos grėsmę. 2020 metų vasarį VSD ir Lietuvos karinė žvalgyba pranešė, kad kinai per socialinį tinklą "LinkedIn" užmezga ryšius su valdžios pareigūnais ir išgauna iš jų gynybos paslaptis.
2020 metų rudenį, po Seimo rinkimų, į valdžią sugrįžo konservatoriai. Netrukus jie paskelbė apie planus atidaryti prekybos biurą Taivane.
Tuo tarpu JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas kartojo, kad būtina atsižvelgti į "iš Kinijos kylančias grėsmes". O jie įpratę klausyti Vašingtono nuomonės. Šių metų birželį Vilnius įžūliai pasitraukė iš "17 + 1" formato, per kurį Pekinas bendradarbiauja su Vidurio ir Rytų Europos šalimis.
Skausmingas sprigtas per nosį
Kinija rugpjūtį atšaukė ambasadorių iš Lietuvos ir paragino Vilnių padaryti tą patį. Tai pribloškė Lietuvos valdžią, prezidentas išreiškė viltį, kad Pekinas persvarstys savo sprendimą. Tačiau jis suskubo pridurti: dėl Taivano savo nuomonės nepakeitė.
Kinijos laikraštis "Huangqiu Shibao", atspindintis šalies politinio elito pažiūras, sureagavo straipsniu: "Lietuva yra mažiau nei tris milijonus gyventojų turinti šalis, tačiau viena iš aršiausiai nusiteikusių prieš Rusiją Europoje. Tikriausiai ji priprato prie provokuojamos užsienio politikos ir nukreipė savo ypatingą antirusišką entuziazmą į Kiniją".
Iš pradžių Pekinas atsisakė pirkti pieno produktus, grūdus ir medieną. "Medvitos" direktorius Arūnas Zaleckis prisipažino, kad Kinijai parduodavo 99 proc. produkcijos. Dabar viskas sustojo. Yra tik viena išeitis: juridinį adresą perkelti į užsienį.
"Kinai nenori niekur matyti Lietuvos įmonių", – skundėsi verslininkas.
Apmaudo neslėpė ir "Vilkyškių pieninės" direktorius Gintaras Bertašius. Jei anksčiau valdžia motyvavo verslininkus užmegzti prekybinius ryšius su Kinija, tai dabar viskas yra visiškai priešingai.
"Mūsų eksportas sustoja, tai faktas", – teigia Bertašius.
Kalbant apie Lietuvos grūdų supirkėjus ir eksportuotojus, jie problemų turi jau daugiau nei metus. Rytų partneriai naudojasi bet kokiu pretekstu nutraukti santykius. Lapkričio mėnesį Vilniuje, kaip ir žadėta, atidaryta oficiali Taivano atstovybė. O Lietuva staiga dingo iš Kinijos muitinės kompiuterinės sistemos. Lietuviškos prekės stringa Šanchajuje ir kituose uostuose.
Paskutinis Kinijos įspėjimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, Kinija yra tryliktoji respublikos prekybos partnerė pagal apyvartą su pusantro milijardo eurų per metus rodikliu. Kinai grūdų pirko už 69,3 mln., baldų — už 39, optikos, matavimo prietaisų, medicinos įrangos — už 34. Elektroninės įrangos į Lietuvą įvežta už 226 mln. eurų, metalo gaminių — už 143, tekstilės — už 105.
Valdininkai bandė nuraminti gyventojus, sako, viskas gerai. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė: "Į Kiniją eksportuojame mažiau nei procentą". Vis dėlto Gitanas Nausėda apgailestavo, o grupė Seimo narių susitiko su laikinuoju Kinijos reikalų patikėtiniu Qu Baihua, kuris atstovauja Kinijos interesams Lietuvoje atšaukus ambasadorių. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Pekiną apskundė ES vadovybei. Ir pareikalavo pasiųsti ryžtingą signalą, kad "politiškai motyvuotas ekonominis spaudimas yra nepriimtinas ir netoleruotinas".
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžia, kad toks Kinijos elgesys "tiesiogiai paveiks visą ES ir mūsų bendrą prekybos politiką". Kažkuriuo metu Europos Komisijos pastangos, matyt, davė vaisių, ir Lietuva grįžo į KLR muitų sistemas. Vilnius buvo pamokytas, o paskui laikinai atleisti gniaužtai, norint pažiūrėti, ar Lietuva pasirengusi "persiauklėti". Jei ne, parodomoji pamoka gali būti pakartota.