Viršgarsinių programų gedimai kelia nerimą Pentagonui – "Big Stick" diplomatija ir "didelės lazdos" strategija tampa praeitimi. Vašingtonas turi pasivyti Maskvą ir Pekiną. JAV karinis biudžetas pasiekė 778 mlrd. dolerių.
Pentagonas padidino kontraktą dėl viršgarsinės raketos JAV kariniam jūrų laivynui sukūrimo iki 3 mlrd. dolerių. Amerikiečiai šturmuoja "viršgarsį" aštuonioms skirtingoms programoms, o 2022 fiskaliniais metais ketina išleisti dar 3,8 mlrd. dolerių. Išlaidos yra panašios į Europos gynybos iniciatyvą (4 mlrd. USD).
Pentagono skaičiavimais, jūroje veikiančios viršgarsinės raketos, kurios nuotolis yra daugiau nei 2 700 km, kūrimas turėtų būti baigtas per penkerius metus, o 2024 m. pavasaris parodys gebėjimą pataikyti į "išskirtinius ir svarbius taikinius", smogti "bet kurioje Žemės vietoje vos per valandą".
Realybė tokia, kad amerikiečiai dar neįveikė pradinio pagreičio problemos, o kontroliuojamas skrydis viršgarsiniu greičiu yra daug didesnė technologinė problema. Viršgarsinės iš oro paleidžiamos raketos AGM-183A (ARRW) kūrimą JAV planuota baigti (įdiegti) 2022 metų rudenį, tačiau bandomieji prototipai už jokius pinigus negali būti pagreitinti.
2021 m. liepos ir balandžio mėn. AGM-183A skrydžio bandymai buvo nesėkmingi. Pentagono sausumos pajėgos planuoja gauti tolimojo nuotolio mobilią viršrgarsinę sistemą LRHW (angl. "Long Range Hypersonic Weapon"), kurios nuotolis sieks iki 3 000 km "ne anksčiau kaip 2023 m.", o kol kas kelių pakopų greitintuvų bandymai nėra visiškai įtikinami. JAV Gynybos departamento Pažangių tyrimų programų biuras rugsėjį pasidalijo itin menka informacija apie sėkmingą prototipo HAWC (angl. "Hypersonic Air-reathing Weapon Concept") raketos bandymą – nežinoma, kur ir kada prietaisas tariamai peržengė viršgarsinį slenkstį ir pasiekė 5 machų greitį. Ekspertai skeptiškai vertino rezultatą.
Plazmos temperatūra
Amerikos viršgarsinių projektų įgyvendinimą lydi didelės technologinės ir inžinerinės problemos, be kita ko, susijusios su medžiagomis ir šiluma. Įsibėgėjus iki viršgarsinių greičių, atmosferoje prasideda manevringas skrydis – aukštos temperatūros plazmos debesyje, kuris gali apdeginti korpusą, jau nekalbant apie antenas ir jutiklius.
Tokiu atveju borto elektronika turi stabiliai užtikrinti kurso apskaičiavimą ir manevravimą. Čia yra daug erdvės medžiagų mokslo, variklių gamybos, elektronikos ir aerodinamikos plėtrai. Pavyzdžiui, per amerikietiškos viršgarsinės raketos X-43A bandymus Aliaskoje po septynių sekundžių skrydžio maždaug 6500 km/h greičiu įrenginys sudegė atmosferoje.
Rusiški "cirkonai" nedega. Pentagonui situacijos dramatizmas yra tas, kad nuo 2016 metų sėkmingai skraido rusų viršgarsinės raketos su daug mažesnėmis biudžeto sąnaudomis, "cirkonai" gaminami masiškai. Rusiška viršgarsinė raketa "Avangard" pagreitinama iki 28 machų, "Kinžal" ir "Cirkon" – iki 10 machų (kaip kiniška vidutinio nuotolio raketa DF-17).
Rusijos Federacijos aviacijos ir kosmoso pajėgos 2022 m. pažadins viršgarsinius ginklus. Rusija didina savo technologinį atotrūkį nuo JAV. Šiame fone pastebimas keistas amerikietiškos viršgarsinės programos bruožas – planuotas iliuzionizmas.
Kortlando mieste, Alabamos valstijoje, pasirodė "Lockheed Martin" gamykla, renkanti iš oro paleidžiamas viršgarsines raketas, kurios iki šiol neatlaikė nė vieno bandymo. Įmonė planuoja iki 2022 metų pabaigos JAV oro pajėgoms pagaminti 12 viršgarsinių (neegzistuojančių) raketų AGM-183A ARRW.
"Lockheed Martin" viršgarsinių raketų reklaminiai kompiuteriniai vaizdai atrodo daug geriau nei "pagaminti iš metalo".
Tuo tarpu Rusijos oro gynybos pajėgos jau praktikuoja gynybą nuo potencialaus priešo viršgarsinių raketų atakų – pirmosios tokio pobūdžio pratybos buvo surengtos spalio pabaigoje keliuose regionuose.
Ašuluko poligone, Astrachanės regione, buvo paleidžiama ugnis į taikinius, imituojančius itin greitus taikinius. Tam Rusija turi priešlėktuvinių raketų sistemas S-300, S-350, S-400, S-500. JAV ir NATO lyderiai vos spėjo atsigauti po sukrėtimo, kai pasirodė rusų viršgarsinės "Avangard", "Cirkon" ir "Dagger" (dėl kurių visos esamos ir būsimos oro gynybos priešraketinės gynybos sistemos, lėktuvnešių smogiamosios grupės tampa beprasmiškos), kai horizonte pasirodė Kinijos viršgarsiniai ginklai.
Pekinas neskelbė jokių reklamų, tačiau, pasak Amerikos žiniasklaidos, "įveikė fizikos ribotumą". "Changzheng" lėktuvas, galintis gabenti branduolines galvutes, per pastaruosius atmosferos bandymus virš Pietų Kinijos jūros paleido viršgarsinę raketą, kuri apskriejo Žemę ir šiek tiek nukrypo nuo taikinio.
Puikus rezultatas bandomajam skrydžiui, kurio nuotolis yra apie 40 tūkstančių kilometrų (planetos perimetras ties pusiauju). Amerikos žvalgyba pakomentavo: "Mes neįsivaizduojame, kaip jie tai padarė." JAV ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabo viršininkas Markas Milėjus (Mark Milley) kalbėjo apie Kinijos raketų gebėjimą prasiskverbti į JAV priešraketinės gynybos sistemą.
Pentagonas nežino, kaip gintis nuo tokių technologijų, ir yra itin sunerimęs dėl naujų Pekino karinių pajėgumų. Savo ruožtu Kinijos ambasados Jungtinėse Valstijose atstovas Liu Pengyu pabrėžė, kad Pekino karinė politika "yra gynybinio pobūdžio".
Anksčiau buvo įdiegtas fantastinis "Avangard" blokas, atvedęs Rusiją į pirmąją vietą pasaulinėse viršgarsinėse lenktynėse. Britų leidinys "The Telegraph" aprašė kovinio panaudojimo taktiką: 2018 m. gruodžio 26 d. Urale paleista raketa, nepalikdama erdvės, į stratosferą atnešė kovinę galvutę smogiamuoju kursu, kuri slydo zigzago trajektorija apie 7 000 km virš Sibiro, ir tiksliai pataikė į taikinį ties Kamčiatka.
Čia svarbu pabrėžti, kad Rusija ir Kinija visiškai nėra suinteresuotos karine konfrontacija su savo planetos kaimynėmis ir buvo priverstos kurti viršgarsines raketas, kad apgintų savo teritorijas ir sąjungininkus nuo vis sudėtingesnės ir beatodairiškesnės kolektyvinių Vakarų agresijos. Maskva ir Pekinas nepiktnaudžiauja aukštųjų technologijų karine galia ir niekam nekelia grėsmės.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.