VILNIUS, gruodžio 20 — Sputnik. Pabėgėliai iš Afganistano pradėjo dirbti didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Apie tai pranešė Užimtumo tarnyba.
Iš 87 atvykėlių, vasarą registruotų Raseiniuose, savivaldybės Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, čia dar liko 45. Septynios moterys atsisakė darbo rinkos paslaugų, nes neplanuoja dirbti dėl nėštumo arba mažamečių vaikų priežiūros.
Vilniaus mieste darbo ieško 17 pabėgėlio statusą turinčių asmenų, Kaune — 15, Klaipėdoje — 2. Dauguma iš jų ketina dirbti, 2 merginos norėtų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.
"Sostinėje įsikūręs Mohamedas, turintis farmacijos ir anglų filologijos išsilavinimą, norėjo dirbti arčiau gyvenamosios vietos. Jau gruodžio pradžioje jis įsidarbino netoliese esančioje UAB "Rimi Lietuva" parduotuvėje pakuotoju. Dar vienas Afganistano pilietis jau įsidarbino "Yala Yala" bistro ("Saulėtekis") kebabų pardavėju. Tris humanitarinį statusą turinčius afganistaniečius ketinama įdarbinti įmonėje "Švaros broliai" automobilių plovėjais", – praneša Užimtumo tarnyba.
Darbo muges organizuoja ir pasiūlymus teikia įvairios sostinėje įsikūrusios įmonės. Įmonės kviečia dirbti presuotojais, fasuotojais, pagalbiniais darbininkais, virėjais, mūrininkais, statybininkais, autobusų ir troleibusų vairuotojais.
"Vilniuje darbuotojų poreikis yra didelis, todėl daug darbdavių iš karto susidomėjo ir kviečia afganistaniečius susipažinti su darbo aplinka bei specifika įmonėse. Dauguma vyrų moka anglų kalbą. Savo šalyje baigę vadybos, ekonomikos, farmacijos, akušerijos mokslus, kaip rodo diplomų kopijos, tačiau nemaža dalis yra ir be profesinės kvalifikacijos, bet turinčių anglų kalbos pradmenis arba kalbantys farsi, persų, dari, puštūnų bei urdų kalbomis", – sakė Vilniaus jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Jolanta Skirmantienė.
Kaune kol kas įsidarbino tik 31-erių Ahmedas. Jis MB "Cornfood" greito maisto užkandinėje nuo antros gruodžio savaitės dirba virėju. Kaune pabėgėlio statusą turinčius asmenis į savo komandą kviečia prekybos tinklas, kurio parduotuvės veikia Kauno mieste ir rajone. "Kauno autobusai" siūlo autobuso ar troleibuso vairuotojo darbą. Užimtumo tarnyba tarpininkautų įgyjant šią profesiją.
Logistikos ir statybų sektoriuje Afganistano piliečius kompanijos kviečia dirbti prekių rinkėjais, krovikais, statybininkais ar pagalbiniais darbininkais. Užimtumo tarnybos specialistų teigimu, darbdaviams svarbiausia yra būsimo darbuotojo motyvacija ir nusiteikimas darbui. Tikimasi, kad ketinantys įsidarbinti greitai perpras darbo vietos reikalavimus, mokysis naujų dalykų bei sutars su kitais komandos nariais.
Kauno miesto klientų aptarnavimo skyriuose yra registruota 15 afganistaniečių, turinčių pabėgėlio statusą. Vienas iš jų yra sulaukęs senatvės pensinio amžiaus, o kitas, tikėtina, turi specialiųjų poreikių.
Užimtumo tarnybos Klaipėdos specialistai prieš kelias dienas organizavo konsultacijas uostamiestyje gyventi ir dirbti pasirengusiai Noorzai šeimai. Buvo patikslinti jų duomenys dėl išsilavinimo, gebėjimų ir pageidavimų darbui. Klaipėdos miesto vyriausioji specialistė Inga Dėringienė informavo, kad abu perkelti afganistaniečiai nori dirbti ir šiuo metu kreiptasi į įmones dėl jų įdarbinimo.
Vyras Naseras turi aukštąjį universitetinį chemijos mokslų išsilavinimą, darbo kompiuteriu įgūdžių, minimaliai moka anglų kalbą. Pirmenybę teiktų elektriko darbui: galėtų būti mokiniu – elektriku, taip pat sutiktų dirbti ir nekvalifikuotą darbą. Jis nepamišo paminėti, kad darbą norėtų suderinti su lietuvių kalbos mokymusi. Jo žmona Farzana neturi išsilavinimo, nėra dirbusi, moka tik gimtąją dari kalbą. Jos prioritetas – lietuvių kalbos mokymasis ir šeima, bet sutiktų dirbti siuvėja arba pagalbine virtuvės darbuotoja.
Užimtumo tarnybos specialistai šiuo metu aktyviai dirba su pabėgėlio statusą turinčiais afganistaniečiais – atsižvelgiama į jų individualius ir šeimos poreikius, kvalifikaciją bei darbo patirtį.
Tarnyba pažymi, kad į Lietuvą atvykusių žmonių lūkesčiai ne visada atitinka Lietuvos darbo rinkos realijas.
Migracijos krizė
Pastaruoju metu Lietuva, Latvija ir Lenkija praneša, kad pasienyje su Baltarusija padaugėjo sulaikomų nelegalių migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos skaičius, Minskas buvo apkaltintas migracijos krizės sukėlimu. Baltarusija kaltinimus neigia. Lukašenka pažymėjo, kad Minskas nebevaržys nelegalių migrantų srautų į ES šalis: dėl Vakarų sankcijų tam nėra "nei pinigų, nei pajėgų".
Baltarusijos pasieniečiai nuolat signalizuoja apie žiaurų Lietuvos ir Lenkijos saugumo pajėgų elgesį su migrantais. Taip pat pati Lietuvos valdžia oficialiai pareiškia apie iš respublikos teritorijos "išstumtus" nelegalius imigrantus.