VILNIUS, gruodžio 21 — Sputnik. Maskva leido suprasti: reikalingos teisinės saugumo garantijos. Jei problemos nebus išspręstos, "atsakymas bus karinis". Apie tai RIA Novosti medžiagoje rašo autorė Ksenija Melnikova.
Vieši veiksmai
"Dabar tarptautiniuose santykiuose toks rizikingas ir persilaužimo momentas, kai šios užuominos, kažkokie perspėjimai, signalai, pamirksėjimai akimis neveikia, reikia tiesiog susėsti ir pasikalbėti", – sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška.
Lapkričio viduryje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo kalbėti apie garantijas, būtent teisines – kadangi Vakarai netesėjo žodinių pažadų. Kalbėdamas Užsienio reikalų ministerijos kolegijoje jis pabrėžė, kad Rusija — taiki valstybė, tačiau NATO yra linkusi į konfrontaciją.
Maždaug po mėnesio Maskva Vašingtonui perdavė "Rusijos ir JAV sutarties dėl saugumo garantijų" ir "Susitarimo dėl saugumo priemonių Rusijai ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėms narėms" projektą. Ir dokumentai buvo tuoj pat paskelbti, o tai nėra Rusijos diplomatijos tradicijos.
Nepriimti Ukrainos, išvesti branduolinius ginklus
Pirmasis projektas turi aštuonis punktus. Pradžioje pažymima, kad šalys turi vengti ginkluotų konfliktų ir konfrontacijos, nes "tai gali privesti prie branduolinio ginklo panaudojimo". Maskva siūlo abipusius įsipareigojimus "nepakenkti saugumui" dislokuojant ginkluotąsias pajėgas trečiųjų šalių teritorijoje. Kalbama visų pirma apie Ukrainą, Rytų Europą, Užkaukazę ir Centrinę Aziją.
Kiti punktai – draudimas dislokuoti vidutinio ir trumpojo nuotolio raketas už nacionalinės teritorijos ribų, pažadas susilaikyti nuo sunkiųjų bombonešių skrydžių su branduoliniais ir nebranduoliniais ginklais.
Svarbiausia: NATO neturėtų plėstis į rytus ir nepriimti į bloką šalių, kurios buvo Sovietų Sąjungos dalis. Pentagonas taip pat neturėtų šiose teritorijose kurti karinių bazių ir naudotis vietine infrastruktūra.
Maskva, be to, reikalauja iš Europos išvežti Amerikos branduolinius ginklus.
Antrame projekte vienu punktu daugiau. Pusės neturėtų laikyti savęs priešininkėmis ir nesudaryti situacijų, "kurios galėtų būti vertinamos kaip grėsmė nacionaliniam saugumui". Prieštaringi klausimai turėtų būti sprendžiami konsultacijomis. Įskaitant Rusijos-NATO tarybos formatą.
Kai kurios nuostatos taikomos tik aljansui. Rusija prašo išvesti ginkluotę ir ginkluotąsias pajėgas iš valstybių, kurios įstojo į bloką po 1997 metų, teritorijos.
Atsakymo Maskva tikisi artimiausiu metu, paaiškino Užsienio reikalų ministerija.
Rusija brėžia naujas raudonas linijas
Vakaruose ši iniciatyva buvo traktuojama skirtingai. JAV pažymėjo, kad mato pasiūlymus ir svarsto juos su Europos partneriais. Agentūra "Bloomberg" su nuoroda į aukšto rango Džo Baideno administracijos atstovą pranešė, kad kai kurios Maskvos iniciatyvos Baltuosiuose rūmuose laikomos nepriimtinomis, o kai kurios, atvirkščiai, yra naudingos. Atsakyti turėtų šią savaitę.
"Mes nesileisime į kompromisus dėl pagrindinių principų, kuriais grindžiamas Europos saugumas. Visos šalys turi teisę pačios nustatyti savo ateitį ir užsienio politiką be išorinio kišimosi", — sakė Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki.
Naujoji Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht mano, kad Rusija neturi teisės nurodyti NATO partneriams, kaip elgtis. Jos kolega iš Lietuvos Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad Maskvai nereikėtų leisti brėžti naujų raudonų linijų ir "Europos dalinti į įtakos zonas".
Aljanso generalinis sekretorius laikosi panašios pozicijos. "Konferencijos, kurioje iš naujo diskutuosime apie įtakos sferas, kurioje didžiosios valstybės nuspręs, ką jų kaimynai gali ir ko negali daryti, idėja privers mus atsitraukti. Tai neteisinga kryptis", – pabrėžė Jensas Stoltenbergas. "Žinoma, santykius gerinti būtina. Bet ne mūsų pagrindinių vertybių sąskaita", – pridūrė jis.
"Galutiniai Rusijos ketinimai neaiškūs, išskyrus tai, kad jie siekia grasinti Ukrainai ir susilpninti ją. Nepriimtina, kad Maskva pasinaudotų krize siekdama pakeisti saugumo struktūrą Europoje", – sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Žozepas Borelis.
"Atsakymas bus karinis-techninis"
Formali projektų priežastis buvo padėties Ukrainoje paaštrėjimas. Tačiau Rusija ir anksčiau siūlė tai aptarti. Maskva tvirtino, kad nieko neketina pulti, kaip tai teigia Vakarų žiniasklaida. "Šią temą kaitinantieji stengiasi ne išvengti konflikto, o provokuoti Kijevo valdžią, tai neapgalvoti ir pavojingi veiksmai", – sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
Tačiau jei Vašingtonas ir NATO nesuteiks saugumo garantijų, tai sukels naują konfrontacijos raundą. "Mūsų atsakas bus karinis ir karinis-techninis", – sakė Riabkovas.
Tai patvirtino ir Kremlius. Pasak prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, "tokioje situacijoje galimi įvairūs variantai".
Akivaizdu, kad pasiūlymai buvo paskelbti iš karto, tikintis visuomenės ir politinio rezonanso. "Tikslas – suaktyvinti potencialius konstruktyvaus dialogo su Rusija šalininkus, patikrinti, kiek jie yra pasirengę diskutuoti", – sako Rusijos tarptautinių reikalų tarybos (RIAC) generalinis direktorius Andrejus Kortunovas.
Tuo pačiu JAV ir NATO siunčiami dokumentai, nors ir papildo vienas kitą, bet vis dėlto skirtingi. "Turime svarstyti kiekvieną atskirai. Be to, nekalbame apie vienašalius žingsnius, Maskva siūlo abipusius įsipareigojimus. To negalima vienareikšmiškai pavadinti ultimatumu ar kapituliacijos reikalavimu. Galbūt Vakaruose bus iškeltos abipusės iniciatyvos", – pridūrė ekspertas.
Bet kuriuo atveju, Rusija pademonstravo savo pasirengimą dialogui. Dabar NATO ir JAV eilė.