Nausėda pasirašė 2022 metų biudžetą

Šalies vadovas pabrėžė, kad svarbiausiais biudžeto priemonių klausimais pavyko sėkmingai surasti konsensusą su Seimu ir Vyriausybe
Sputnik
VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė praėjusią savaitę Seime priimtą 2022 metų biudžetą ir susijusius įstatymus, praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Gerovės valstybę turime kurti trimis kryptimis – stiprindami visų mūsų saugumą, mažindami socialinę atskirtį ir kurdami inovatyvią ekonomiką. Išlaidų didinimas gynybai ir sienos apsaugai, neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas, spartesnis pensijų didinimas, minimalios algos augimas ir atlyginimų didinimas viešojo sektoriaus darbuotojams, intensyvesnis finansavimas moksliniams tyrimams – visa tai biudžete numatyti žingsniai kuriant gerovės valstybę. Juos žengiame išlaikydami suvaldomo dydžio fiskalinį deficitą", – teigė prezidentas, pabrėždamas, kad svarbiausiais biudžeto priemonių klausimais pavyko sėkmingai surasti konsensusą su Seimu ir Vyriausybe.

Šalies vadovo vertinimu, svarbu tai, kad 2022 metų biudžetu yra siekiama įgyvendinti rugsėjo mėnesį politinių partijų pasirašytą susitarimą dėl švietimo. Taip pat svarbu, kad kitų metų biudžeto įstatyme pirmą kartą šalies biudžetavimo istorijoje galima pamatyti kokybinius viešųjų paslaugų pagerėjimo rodiklius.
Išlaidos gynybai kitais metais sudarys 1 323 mln. eurų (papildomai 157,1 mln. eurų). Prezidento gegužės mėnesį inicijuotas neapmokestinamojo pajamų dydžio augimas kitais metais sieks 60 eurų (NPD didės iki 460 eurų asmenims, uždirbantiems iki 1 VDU).
Seime priimtas 2022 metų biudžetas: ko laukti gyventojams
Dėl tęstinio spartesnio pensijų indeksavimo modelio kitais metais vidutinė senatvės pensija didės apie 50 eurų. Įgyvendinant politinių partijų susitarimą dėl švietimo iš valstybės biudžeto skiriama papildomai 249 mln. eurų (be ES lėšų).
Po Prezidento lapkritį inicijuoto susitikimo su Vyriausybės nariais ir mokslo bendruomenės atstovais, biudžete padidėjo finansavimas mokslui ir tyrimams. Valstybės pažangai šioje srityje kitais metais papildomai skiriama apie 43 mln. eurų.
"Šiais metais dar liko pradėtų ir nepabaigtų darbų finansų srityje – dėl to kitų metų Seimo pavasario sesijoje tikiuosi ryžtingų pasiūlymų iš mokesčių ekspertų grupės, suburtos prie Finansų ministerijos. Pasiūlymai ekspertų grupei yra pateikti. Reikia mokestinių sprendimų, kurie pagaliau padarytų mūsų mokesčių sistemą teisingesnę. Mokesčių reforma taip pat neįsivaizduojama be socialiai atsakingo žaliojo kurso ir be ekonomikos našumo didinimo veiksmų", – pabrėžė prezidentas.
Priimant biudžetą Seime kilo skandalas. Diskusijos metu opozicija apkaltino valdančiuosius nepagarba Seimui, po to visos opozicinės frakcijos paliko posėdžių salę. Tačiau iki pagrindinio balsavimo deputatų padaugėjo.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Dainius Gaižauskas teigė, kad biudžetas priimtas tik opozicijos dėka.
Finansininkas pataria, kaip išgyventi viskam pabrangus