VILNIUS, gruodžio 24 — Sputnik. Šaltos ir snieguotos Kalėdos Lietuvoje – nedažnai pasitaikantis derinys, praneša Hidrometeorologijos tarnyba savo Facebook paskyroje.
Tuo tarpu dažniau susidaro situacija, kai snieguotomis Kalėdomis gali džiaugtis tik dalis Lietuvos gyventojų.
"1961–2020 m. laikotarpiu buvo tik 11 metų, kai visoje Lietuvoje visas tris dienas (gruodžio 24-26 d.) žemę klojo sniego danga, kurios storis siekė bent 1 cm. Statistiškai, tikimybė, kad bent vieną iš trijų šventinių dienų bus sniego, vidutiniškai Lietuvoje siekia 65 %, tačiau kinta nuo 50 % Klaipėdoje iki 78 % Biržuose. Visiškai besniegių Kalėdų (per 60 metų) vidutiniškai Lietuvoje buvę apie trečdalį. Nuo 1961 m. visose analizuojamose 18-oje meteorologijos stočių nei vieną Kalėdinio laikotarpio dieną nebuvo sniego 1971, 1974, 1989, 2007, 2013, 2015, 2016 ir 2019 metais", — rašoma pranešime.
Rekordiškai šalčiausias Kalėdinis laikotarpis buvo 1996 metais, kai antrąją Kalėdų dieną minimali oro temperatūra buvo nukritusi nuo -17,5 °C Nidoje iki -32,0 °C Ukmergėje.
Tuo tarpu aukščiausia oro temperatūra fiksuota antrąją Kalėdų dieną 2016 metais, kai oras sušilo nuo +7,2 °C Klaipėdoje iki 9,8 °C Kybartuose.
Paskutinį kartą žiemiškos šventės buvo 2018 metais, tačiau Kalėdų dieną į visą Lietuvą atkeliavo atodrėkis ir sniegas greitai pradėjo tirpti, o Kalėdų antrąją dieną dalyje šalies jo jau nebeliko. Labai panašūs buvo ir 2012 metai: visas sniegas tąkart neištirpo, tačiau per Kalėdas atkeliavęs atodrėkis sniegą sparčiai pradėjo tirpinti. 2010-aisiais sniego buvo labai daug, tačiau ir tuomet neišvengta atodrėkio. Paskutinį kartą stabiliai labai šaltos ir su sniegu gruodžio 24–26 dienos buvo tik 1996 ir 2002 metais.
Sinoptikai prognozuoja, jog per šių metų šventes žiema pažers sniego, todėl Kalėdos bus ir baltos, ir gana šaltos.