VILNIUS, gruodžio 31 — Sputnik. Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) specialistai papasakojo, kaip be didelių investicijų sumažinti sąskaitas už šilumą.
Dėl drastiškai išaugusių gamtinių dujų kainų ir padvigubėjusios biokuro kainos šį šildymo sezoną vilniečiai už šildymą moka ir mokės kur kas daugiau nei praėjusį. Sausio mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina jau pasiekė 10,07 ct/kWh, gruodį ji buvo 8,74 ct/kWh, augs ir kitais mėnesiais.
VŠT pažymi, kad sąskaitų už šildymą dydis priklauso ir nuo kiekvieno buto gyventojo galimybių taupyti, pageidaujamų komforto sąlygų ir reguliavimo ypatumų.
"Energetinį efektyvumą lemiančias priemones galima skirtyti į tris kategorijas. Pirmoji – tai paprasti, elementarūs veiksmai, kuriuos savo butuose gali atlikti patys gyventojai. Antroji yra susijusi su namų administratoriais ir šilumos punktais. Trečioji, reikalaujanti daugiau investicijų ir laiko – renovacija", – sako VŠT Klientų aptarnavimo centro Apskaitos prietaisų administravimo grupės vadovas Juozas Paulėkas.
Prieš šildymo sezoną arba net ir jam prasidėjus galima atlikti veiksmus, kurie sąskaitas už šildymą sumažins nežymiai, bet namuose bus šilčiau, tam didelių investicijų nereikės.
Langų, durų sandarinimas ir profilaktinė patikra. Jeigu name langai yra nekokybiški arba seni, reikėtų pasirūpinti, kad šiluma per juos neišeitų į lauką. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos rekomenduojama užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Taip būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio ir kambaryje temperatūra pakils. Taip pat periodiškai reikėtų sureguliuoti langus, kad sandarinimo juostos gerai priglustų prie langų rėmų, tą paprastai atlieka tuo užsiimantys specialistai.
Šilumą atspindintys ekranai. Nuo šilumos prietaisų sklindanti šiluma neretai tenka ne kambariui, o įsigeria į sieną, todėl ant už radiatorių esančios sienos rekomenduojama priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus. Tai – foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 laipsniais. Ją nebrangiai galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėse.
Neužstatyti radiatoriai. Patartina neužstatyti radiatorių baldais, neuždengti užuolaidomis, nedžiaustyti skalbinių, nes tai trukdo šilumai sklisti į kambarį. Be to, reikėtų nepamiršti, kad dulkės taip pat trukdo šilumai sklisti patalpoje.
Teisingas patalpų vėdinimas. Patalpas reikėtų vėdinti ne ilgiau kaip 10-15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Jeigu bute ant radiatorių yra termostatiniai ventiliai, vėdinant juos reikia nustatyti ant * arba 0 padalos. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką.
Tvarkingas šilumos punktas. Šilumos punktas yra vienas esminių namo vidaus inžinerinių įrenginių, tiesiogiai susijusių su karšto vandens ir šilumos tiekimu. Modernus, atnaujintas šilumos punktas ne tik užtikrina sklandų šilumos tiekimą, bet ir leidžia sutaupyti. Tai priklauso nuo namų administratoriaus ir vidaus sistemų prižiūrėtojo darbo kokybės, gyventojų reiklumo.
Pastato renovacija. Šilumos vartojimo kiekis, taip pat sąskaitų dydis priklauso ne tik nuo lauko oro temperatūros, bet ir nuo konkretaus pastato būklės.
Tuomet, kai namas yra senos statybos ir neatnaujintas, palaikyti tinkamą patalpų temperatūrą reikia daugiau šilumos energijos, vadinasi, ir daugiau finansinių išlaidų šildymui. Jeigu buto kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau, derėtų rimtai apsvarstyti galimybę atlikti pastato renovaciją.