VILNIUS, sausio 2 — Sputnik. Jaroslavlio valstybinio technikos universiteto mokslininkai kartu su kolegomis iš kitų universitetų sukūrė naują angliavandenilių oksidavimo iki deguonies turinčių junginių technologiją, plačiai naudojamą įvairiose pramonės šakose, pranešė universiteto spaudos tarnyba.
Deguonies turintiems junginiams priskiriamas, pavyzdžiui, kaprolaktamas, iš kurio gaminami poliamidiniai siūlai ir traukiamos plokštės, skirtos tekstilės gaminių, kilimų, padangų kordo ir kt. gamybai. Kita kaprolaktamo taikymo sritis – konstrukcinių plastikų elektrotechnikos ir automobilių dalių gamybai. Kaprolaktamas taip pat naudojamas pakavimo plėvelėms ir kitoms medžiagoms gaminti.
Kitas angliavandenilių oksidacijos produktas – fenolis ir jo dariniai, iš kurių gaminamos įvairios dervos, patvarios paviršiaus dangos, lakai, vielos emaliai ir kitos medžiagos. Jų pagrindu gaminamos paviršinio aktyvumo medžiagos, gumos priedai, antioksidantai, fungicidai ir naftos priedai, taip pat vaistiniai preparatai.
Aktyviai vystosi nauja perspektyvi deguonies turinčių organinių junginių naudojimo kryptis – skystųjų kristalų termotropinių polimerų, pasižyminčių dideliu terminiu stabilumu plačiame temperatūrų diapazone nuo -50 iki 350 °C, gamyba, sakė Bendrosios ir fizikinės chemijos katedros profesorius Georgijus Košelis.
"Tokie polimerai pasižymi dideliu patvarumu ir atsparumu karščiui, mažu degumu, geromis dielektrinėmis savybėmis. Jie naudojami kuriant didelio stiprumo cheminius pluoštus, taip pat patraukia optikos ir mikroelektronikos specialistų dėmesį", – sakė jis.
Tuo tarpu, jo nuomone, praėjusio amžiaus viduryje sukurtos pagrindinės oksidacinės technologijos deguonies turintiems organiniams junginiams gaminti ne visada atitinka šiuolaikinius ekologijos, energijos taupymo ir gamybos masto reikalavimus.
Mokslininkai iškėlė sau uždavinį patobulinti pramonėje jau įdiegtas įvairių angliavandenilių oksidacijos technologijas ir sukurti visiškai naujas, kurios atitiktų visus šiuolaikinius reikalavimus ir išspręstų importo pakeitimo problemas", – sakė Bendrosios ir fizikinės chemijos katedros profesorė Jekaterina Kurganova.
"Mokslininkai sukūrė naujas aukštųjų technologijų aromatinių dikarboksirūgščių sintezės technologijas – pradinius monomerus skystųjų kristalinių medžiagų, įskaitant termotropinius polimerus, karščiui atsparius polikondensacinius pluoštus ir plastikus, kurių pagrindą sudaro turimos naftos chemijos žaliavos, sintezei. Šiuo metu vyksta plėtra, susijusi su naujų fenolio darinių gamybos technologijų, pagrįstų alkilarominių angliavandenilių oksidacinėmis transformacijomis, kūrimu", – sakė ji.
Anot jos, siūlomos technologijos leis gauti ne fenolių mišinį, o atskirus fenolius, turinčius aukštą grynumo laipsnį, atitinkantį įvairių, tarp jų ir farmacijos, pramonės šakų reikalavimus.
Ateityje mokslininkai planuoja gerinti kaprolaktamo gamybą, nes cikloheksano oksidacijos technologija, kuria ji grindžiama, pasižymi labai maža žaliavos konversija (3-5 proc.) ir daugybe pašalinių produktų susidarymu.