VILNIUS, sausio 3 — Sputnik. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje auga sparčiausiai Europos Sąjungoje ir lapkritį viršijo Bendrijos vidurkį, pasiekusi visų laikų šalies rekordą – 400,29 eurus už toną arba per 40 centų už kilogramą. Apie tai pranešė pienininkų asociacija "Pieno centras".
Šių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žalio pieno kaina šalyje išaugo 27 proc. ir, palyginti su spaliu, padidėjo 6,8 proc.
Dar labiau brango stambiųjų pieno ūkių pienas, kuriems perdirbimo įmonės lapkritį mokėjo vidutiniškai 444,64 eurų už toną – 27,6 proc. daugiau nei prieš metus ir 5,8 proc. daugiau nei spalį.
Europos Sąjungos šalyse, išankstiniais duomenimis, lapkritį vidutinė pieno kaina siekė 389 eurus už toną.
Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos "Pieno centras" vadovo Egidijaus Simonio, Lietuvoje stebimas drastiškas žaliavinio pieno kainos šuolis – supirkimo kaina per metus išaugo beveik trečdaliu, o pagal augimo tempą jis buvo didžiausias Europos Sąjungoje.
"Pagrindinė žaliavinio pieno kainų augimo priežastis – susiklosčiusi padėtis pasaulinėje pieno produktų rinkoje. Iš vienos pusės, pasaulinė pieno gamyba ūkiuose buvo mažesnė nei tikėtasi, tuo tarpu pieno produktų vartojimas išaugo", – sakė Simonis.
Pasak eksperto, dėl aukštų pieno supirkimo kainų žalio pieno gamyba Lietuvos ūkiuose augo visus tris rudens mėnesius. Tačiau skaičiuojant pagal metinį rezultatą pieno kiekis mažėjo. Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių iš ūkių supirkta 1,3 proc. mažiau pieno, nei tuo metu prieš metus.
Simonis paaiškino, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pasauliniu mastu lėtėjo žaliavinio pieno gamyba – išaugusios pašarų, energijos bei kuro kainos.
"Su išaugusiomis gamybos sąnaudomis susidūrė ne tik ūkininkai, bet ir perdirbėjai. Įtakos tam turėjo neigiami koronaviruso padariniai rinkoms. Pieno produktų eksportą ribojo sutrikdyta logistikos grandinė, apribotas konteinerių prieinamumas, augusios prekių transportavimo kainos", – patikslino jis.
Jo teigimu, netikrumo nuotaikas rinkose pastaruoju metu skatina ir koronaviruso atmainos "omikron" plėtra – lieka neaišku, kokių ribojimų viešojo maitinimo sektoriuje gali imtis atskiros valstybės Europoje, siekiant valdyti užkrato plitimą.