VILNIUS, sausio 3 — Sputnik. Gruodžio mėnesio didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 66 proc., iki 212 Eur/MWh, palyginti su praėjusiu mėnesiu, rašoma bendrovės "Litgrid" pranešime.
Latvijoje ši kaina siekė 207 Eur/MWh, Estijoje – 202 Eur/MWh. "Nord Pool" biržos sistemos kaina išaugo 75 proc. ir siekė 147 Eur/MWh.
"Gruodį vidutinės elektros kainos visoje Europoje siekė iki šiol nematytas aukštumas. „Nord Pool“ sistemos kaina šių metų gruodį buvo 147 Eur/MWh - aukščiausia nuo pat 1996 metų, kai buvo liberalizuota Skandinavijos elektros rinka. Baltijos šalyse taip pat pirmą kartą elektros kainos perkopė 200 Eur/MWh. Prasidėjus pirmam žiemos mėnesiui ir šąlant orams didelis elektros suvartojimas sutapo su šiluminių elektrinių remontais visose Baltijos šalyse ir valandinės kainos Lietuvoje gruodžio 7 dieną buvo pasiekusios net 1000 Eur/MWh", – sako "Litgrid" Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.
Jo teigimu, sparčiai augantis suvartojimas iš dalies buvo kompensuotas išaugusiu importu iš Latvijos, Švedijos ir Lenkijos. Daugiau nei trečdalį Baltijos šalių suvartojimo užtikrino šiluminės elektrinės, kurių generacija padidėjo 53 proc., palyginti su lapkričio mėnesiu.
Palyginti su lapkričio mėnesiu, gruodį elektros kainos augo, o tuo pačiu laikotarpiu 2019 ir 2020 metais elektros kainos siekė 39-46 Eur/MWh. Didžiausią įtaką tokiam kainų didėjimui toliau turi brangstančios gamtinės dujos.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį pakilo 15 proc. ir siekė 1245 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje išaugo 13 proc., o vietos elektrinės užtikrino 31 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per gruodžio mėnesį buvo pagaminta 413 GWh elektros energijos.
Lietuvoje didžiausią vietinės gamybos dalį sudarė vėjo elektrinės bei šiluminės elektrinės pagaminusios po 34 proc. elektros, hidro ir saulės elektrinės sudarė 24 proc., likusios elektrinės gamino 8 proc. Vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 6 proc. ir siekė 142 GWh, o šiluminių elektrinių gamyba išaugo 63 proc. nuo 86 GWh iki 140 GWh. Gruodį nežymiai augo hidroelektrinių gamybos apimtys bei kitų elektrinių generacija.
Bendras importo srautas sudarė 69 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą augo 7 proc. lyginant su lapkričio duomenimis. Gruodį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 33 proc., iš Latvijos 39 proc., iš trečiųjų šalių buvo apie 16 proc., o iš Lenkijos importavome apie 12 proc. Tuo tarpu eksportas sumažėjo 19 proc., o didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją (86 proc.), likusi dalis pateko į Švediją (7 proc.) bei Latviją (7 proc.).