VILNIUS, sausio 6 — Sputnik. Mokslininkai nustatė, jog viena iš postkovidinio sindromo apraiškų yra potencijos sutrikimas. Neseniai paskelbto apžvalginio straipsnio autoriai išsamiai pasakoja, kokie fiziologiniai ir psichologiniai veiksniai turi įtakos erekcijos disfunkcijai. Jie mano, kad tai universalus COVID-19 persirgusių vyrų sveikatos rodiklis, rašo RIA Novosti autorius Vladislavas Strekopytovas.
Postkovidinis silpnumas
Medikai pastebėjo: kai kuriems vyrams, kurie anksčiau nesiskundė potencijos problemomis, po COVID-19 išsivysto erekcijos disfunkcija. Siekdami išsiaiškinti, kokia yra to priežastis, italų mokslininkai kartu su kolegomis iš Kinijos, Danijos ir Vietnamo išanalizavo straipsnius šia tema, paskelbtus ir indeksuotus Scopus, PubMed ir Google Scholar duomenų bazėse nuo 2020 m. pradžios iki 2021 m. liepos mėn.
Autoriai padarė išvadą, kad potencijos sutrikimas sergant COVID-19 yra susijęs su daugybe fiziologinių ir psichologinių veiksnių. Ekspertai mano, kad beveik bet kokios koronaviruso sukeltos kvėpavimo, neurologinės, širdies ir kraujagyslių sistemos ar endokrininės sistemos komplikacijos gali neigiamai paveikti vyrų seksualinę sveikatą.
Pavyzdžiui, žinoma, kad erekcijos funkcija silpnėja dėl deguonies trūkumo. O daugelis pacientų, persirgusių koronavirusu, praėjus trims mėnesiams po pasveikimo vis dar turi plaučių problemų. Dėl deguonies trūkumo sumažėja azoto oksido, reikalingo varpai padidinti ir sukietinti, gamyba.
Be to, SARS-CoV-2 sąveikauja su angiotenziną konvertuojančio fermento receptoriumi 2 (ACE2) ir atakuoja ląsteles, ypač endotelio ląsteles, kurios iškloja vidinį kraujo ir limfinių kraujagyslių paviršių. Dėl gleivinės pažeidimo kraujas nustoja normaliai tekėti į audinius.
Amerikos mokslininkai iš Majamio universiteto Milerio medicinos mokyklos nustatė, kad koronavirusas plinta vyrų varpos endotelio ląstelėse. Tai neigiamai veikia varpos aprūpinimą krauju ir atitinkamai erekcijos funkciją — juk tai tiesiogiai priklauso nuo endotelio vientisumo.
Ilgalaikiai endokrininės sistemos sutrikimai COVID-19 pacientams buvo mažiau ištirti nei plaučių ar širdies ir kraujagyslių sutrikimai. Tačiau yra įrodymų, kad ACE2 ekspresuojamas kasos β ląstelėse ir sėklidžių ląstelėse. Milerio mokyklos mokslininkai pastebi: kartais koronavirusas prasiskverbia į sėklidžių audinį, o tai apskritai gali turėti įtakos vyrų vaisingumui. O italų mokslininkai nustatė, kad užsitęsus koronaviruso ligai, krenta testosterono — hormono, atsakingo už vyrų seksualinę veiklą, — lygis.
Įvairūs veiksniai sustiprina vienas kitą. Taigi, prancūzų mokslininkai įrodė, kad pacientams, sergantiems sunkesnėmis kraujagyslių pažeidimo formomis, įskaitant ūmines trombozes ir plaučių arterijos tromboemboliją, dažnai išsivysto rimtas endotelio funkcijos sutrikimas. O sutrikus kasos veiklai paūmėja diabetas — tiek pirmojo, tiek antrojo tipo. Su tuo susiję endokrininiai ir medžiagų apykaitos pokyčiai gali sukelti ilgalaikių erekcijos problemų, mano apžvalgos autoriai.
Ne tik fiziologija
Be grynai fiziologinių, mokslininkai nustato keletą netiesioginių priežasčių. Visų pirma, tai yra šalutinis vaistų poveikis. Taip pat stresas dėl hospitalizavimo ir socialinių ekonominių veiksnių, tokių kaip priverstinė izoliacija, baimė būti atleistam iš darbo ir finansiniai sunkumai.
Kai kurie vaistai nuo ilgalaikio COVID, pavyzdžiui, beta blokatoriai ir diuretikai, pablogina erekcijos funkciją. O ribojamosios priemonės sukelia depresinę būseną ir nerimą. Daugelis neteko darbo per pandemiją. Perėjusieji į nuotolinį darbą susidūrė su sėsliu gyvenimo būdu, įprasto gyvenimo būdo pažeidimu, staigiu bendravimo sumažėjimu ir depresija. Mokslininkų teigimu, tai neišvengiamai atsiliepia vyrų seksualinei sveikatai.