VILNIUS, sausio 7 — Sputnik. Mokslininkai panaudojo "Gaia" kosminės misijos duomenis, kad sukurtų naują Paukščių Tako išorinio disko žemėlapį. Tai darydami jie rado spiralinių struktūrų, kurie anksčiau egzistavo mūsų galaktikoje, įrodymų. Tyrimas paskelbtas žurnale "Monthly Notices of the Royal Astronomical Society: Letters".
Pagrindinė Europos kosmoso agentūros (ESA) "Gaia" observatorijos užduotis yra sudaryti išsamų žvaigždžių pasiskirstymo mūsų galaktikoje žemėlapį, atsižvelgiant į jų judėjimą. Ispanijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkai išanalizavo nuo 2020 metų gruodžio mėnesio observatorijos surinktą informaciją ir disko krašte užfiksavo daugybę anksčiau nežinotų besisukančių siūlinių struktūrų.
Be to, jų skaičius pasirodė esąs per didelis, kad būtų galima paaiškinti jų atsiradimą ankstesne sąveika su mažomis palydovinėmis galaktikomis, kaip siūlo bendrieji Paukščių Tako formavimosi modeliai. Autoriai mano, kad tai yra Paukščių Tako disko pulsacijos likučiai, kuriuos skirtingu metu sužadino įvairios palydovinės galaktikos.
Mūsų galaktika dabar yra apsupta apie 50 tokių palydovų ir praeityje "prarijo" daugybę kitų galaktikų. Manoma, kad Paukščių Tako struktūrą dabar sutrikdė Šaulio nykštukinė galaktika, tačiau tolimesnėje praeityje ji sąveikavo su kitais palydovais, tokiais kaip Gaia Enceladus nykštukinė galaktika, dar vadinama "dešrelių galaktika", jų liekanos išsibarstę Paukščių Tako pakraščiuose.
Ankstesniame tyrime ta pati mokslininkų grupė, vadovaujama Chervin'o Laporte'o iš Barselonos universiteto Kosmoso mokslų instituto, nustatė, kad vienoje iš išorinio disko gijinių struktūrų yra žvaigždžių, kurios dažniausiai yra senesnės nei aštuoni milijardai metų. Tai yra, jos negalėjo susiformuoti sąveikaudamos tik su viena palyginti jauna Šaulio galaktika.
"Manome, kad diskai reaguoja į palydovų, kurie sukuria vertikalias bangas, plintančias kaip bangavimas tvenkinyje, poveikį", — sako Laporte'as Karališkosios astronomijos draugijos pranešime spaudai.
Norėdami tiksliai nustatyti, kuri iš hipotezių yra teisinga, autoriai planuoja tęsti tyrimus su William Herschel teleskopu Kanarų salose. Speciali programa numato žvaigždžių sankaupų tyrimą kiekvienoje iš struktūrų.
"Paprastai šios Paukščių Tako sritys lieka prastai suprantamos dėl dulkių, kurios labai užstoja didžiąją dalį tarpinės galaktikos plokštumos. Nors dulkės turi įtakos žvaigždės ryškumui, jos judėjimas išlieka nepakitęs. Labai džiaugiamės matydami, kad duomenys apie žvaigždžių judėjimą padėjo mums aptikti šias gijines struktūras", — aiškina Laporte'as.
Anot jo, dabar belieka išsiaiškinti, kas tai yra, kaip jos atsirado, kodėl toks didelis kiekis ir ką jos gali pasakyti apie Paukščių Taką, jo formavimąsi ir evoliuciją.