VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Sausio pradžioje registruoto nedarbo lygis Lietuvoje siekė 10,2 proc. ir, palyginti su lapkričio mėnesiu, didėjo 0,1 proc., praneša Užimtumo tarnyba.
"Europos darbo rinkas pastarąjį mėnesį labiausiai veikė sezoniškumas. Kaip ir kiekvienais metais, žiemos laikotarpiu registruotas nedarbas būna didžiausias. Bet gruodį ypatingo šuolio neužfiksuota. Palyginti su lapkričio duomenims, registravosi tik 160 bedarbių daugiau", – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šių metų sausio 1 d. šalyje buvo registruota 36,5 proc. mažiau bedarbių. Pernai rodiklius veikė karantino sukeltos pasekmės. Šiuo metu darbo ieškančių asmenų skaičius išlieka stabilus ir siekia 176,1 tūkst.
Gruodį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo 21-yje iš 60 savivaldybių, 5 – nepakito, 34 – augo. Didžiausias mažėjimas fiksuotas Klaipėdos mieste (0,5 proc. punkto), labiausiai registruotas nedarbas augo Rietavo savivaldybėje (1,3 proc. punkto).
Darbo jėgos paklausa ir užsieniečiai
Darbdaviai gruodį registravo mažiau darbo vietų: darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 40,1 tūkst. pasiūlymų (22,3 proc. mažiau nei lapkritį). Tačiau, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, darbo jėgos paklausa buvo didesnė net 78 proc.
Daugiausia pasiūlymų registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, krovikams, parduotuvių pardavėjams, pakuotojams, dailidėms ir staliams, virėjams.
Be to, mažėja išduodamų leidimų dirbti užsieniečiams. Gruodį Užimtumo tarnyba jų išdavė 2293. Palyginti su lapkričiu, tai yra beveik 30 proc. mažiau.
"Tikėtina, kad darbdaviai laukia, kada galės supaprastinta tvarka įdarbinti užsienio šalių piliečius pagal patvirtintą trūkstamų profesijų sąrašą 2022-iesiems", – gruodžio duomenis komentavo Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
Virusas ir darbo rinka
Darulis teigė, kad kol kas naujoji viruso atmaina šalies darbo rinkos nepalietė, bet Vidurio Europos šalyse jau stebimas nuosmukis. Manoma, kad jis paveiks ir registruoto nedarbo lygio augimą Lietuvoje.
"Per praėjusius metus į darbo rinką grįžo 252,4 tūkst. bedarbių (16,3 proc. daugiau nei per 2020-uosius). Karantino atšaukimas lėmė teigiamas perspektyvas, bet kai kurių Europos šalių siunčiami signalai rodo, kad artimiausiais mėnesiais galime sulaukti darbo rinkos sukrėtimų", – sakė jis.
Anksčiau buvo pranešta, kad "omikron" koronaviruso atmaina, kuri yra kelis kartus užkrečiamesnė nei "delta", tapo dominuojančia paderme Lietuvoje.
Koronaviruso padermė B.1.1.529 buvo aptikta Afrikos pietuose praėjusį rudenį. Lapkričio pabaigoje Pasaulio sveikatos organizacija naują atmainą pažymėjo graikiška raide "omikron". Joje buvo nustatyta "daugybė mutacijų, kai kurios iš kurių kelia susirūpinimą". Ekspertai mano, kad užsikrėsti gali jau persirgę ir vakcinuoti žmonės, o simptomai — nuo nuovargio iki galvos ir kūno skausmų. PSO duomenimis, "omikron" nustatytas daugiau nei šimte šalių.