Seime raginama reaguoti į kritinę padėtį Vilniaus šilumos tinkluose

Dėl kylančių energijos išteklių kainų, Vilniaus gyventojų sąskaitos už šildymą yra beveik dvigubai didesnės nei praėjusiais metais
Sputnik
VILNIUS, sausio 12 — Sputnik. Antradienį, paaiškėjus faktams, kad Vilniaus šilumos tinklams gali trūkti 100 milijonų eurų šildymo tiekimui užtikrinti, Seimo Demokratų frakcijos "Vardan Lietuvos" nariai kreipiasi į energetikos ministrą Dainių Kreivį dėl mokėjimų atidėjimo tvarkos bei į Vilniaus merą Remigijų Šimašių dėl krizės valdymo mažiausiomis sąnaudomis gyventojams.

"Situacija Vilniuje yra kritinė, gyventojų sąskaitos už šildymą yra beveik dvigubai didesnės nei praėjusiais metais. Tuo metu ministro Kreivio pasiūlyta tvarka, kad gyventojai pakilusias šildymo sąskaitas galės apmokėti per penkerius metus, jau nuo pradžių atrodė kiek nelogiška: tai tiesiog yra įsiskolinimų perkėlimas, o ne reali pagalba. Dar daugiau, dabar aiškėja, kad, negaudami suplanuotų pajamų, šilumos tinklai yra priversti imti paskolas, už kurių palūkanas sumokės patys gyventojai. Tokia praktika atrodo neūkiška ir nelogiška. Dar blogiau, kad apie tokius sprendimus sužinome iš socialinių tinklų ar žiniasklaidos, bet ne sprendimų priėmėjų", – Seimo narį Luką Savicką cituoja spaudos tarnyba.

Kreipimesi prašoma nurodyti, ar Energetikos ministerija buvo paskaičiavusi, kad dėl tokio sprendimo šilumos tinklams gali pritrūkti apyvartinių lėšų, ar nebuvo svarstoma panašios reikšmės atvejais leisti tokioms savivaldybių įmonėms imti beprocentinę paskolą iš valstybės. Taip pat prašoma nurodyti, ar tokia situacija yra tik Vilniaus šilumos tinkluose, ar yra daugiau atvejų.
Ką svarbu žinoti apie kompensaciją už būsto šildymą 2022 metais
Vilniaus merui skirtame kreipimesi teiraujamasi, ar buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl beprocentinės paskolos, bei kodėl sprendimai dėl visus vilniečius liečiančių klausimų, kurie yra nepatogūs merui, yra slepiami.
"Augančios šildymo kainos Vilniuje ir kituose miestuose kelia dideles įtampas visuomenėje, kuri ir taip pavargusi, slegiama didelės infliacijos. Kaip matome, ministro Kreivio pasiūlytos priemonės ne tik nepagerino situacijos, tačiau dar gali priversti vilniečius mokėti už bendrovės paimtas paskolas. Nuo pat pradžių teigėme, kad kainų kilimui nėra pasiruošta. Valstybė turi prisiimti atsakomybę ir realiai amortizuoti dalį kaštų, neverčiant gyventojų individualiai rašyti prašymų šildymo kompensacijoms – jos turi automatiškai būtu pritaikytos tiems, kam priklauso. Tokios priemonės kainuotų gerokai pigiau nei dabar imamos paskolos", – situaciją apibendrina Seimo narys Domas Griškevičius.
Šildymo kainų augimas ženkliai prisideda prie bendrai kylančios infliacijos, todėl Seimo nariams nerimą kelia, kad tam ne tik nėra skiriamas reikiamas dėmesys, tačiau ir priimami sprendimai dar labiau išpučia kainas, nukelia įsipareigojimus vėlesniam laikui.
Kreipimesi prašoma informuoti apie realią situaciją ir lėšų poreikį, atsisakant viešųjų ryšių klišių.
Anksčiau Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pranešė, kad sausio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 7,55 ct/kWh (be PVM). Palyginti su gruodžio mėn., kilovatvalandės kaina didėja 12,86 proc., per metus kilovatvalandės kaina didėjo 78,07 proc.
Specialistai papasakojo, kaip sumažinti sąskaitas už šildymą