VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Estijos premjerė Kaja Kallas interviu prancūzų laikraščiui "Le Figaro" sukritikavo sprendimą nekviesti Talino į Rusijos ir JAV derybas Ženevoje.
Politikė paragino NATO veikti "vieningu frontu" ir užimti "tvirtą poziciją" prieš Maskvą.
"Mažai šaliai, tokiai kaip Estija, esančiai transatlantinio pusiasalio pakraštyje, svarbiausia, kad niekas, kas mums rūpi, nebūtų sprendžiama mums nedalyvaujant. <…> Todėl mums nepatinka idėja vesti derybas, į kurias nesame kviečiami", — aiškino Kallas.
Taip pat Estijos premjerei nepatiko Rusijos pasiūlymai dėl saugumo garantijų su JAV.
"Rusijos pretenzijos (kad Šiaurės Atlanto aljansas atsisakytų plėstis valstybėse, kurios įstojo į bloką po 1997 metų — Sputnik) tiesiog kelia pasipiktinimą!" — sakė politikė.
Sausio 9 ir 10 dienomis Maskva ir Vašingtonas Ženevoje konsultavosi dėl saugumo garantijų pasiūlymų, kuriuos Rusija gruodį pateikė JAV ir jos sąjungininkams. Po susitikimo Šveicarijoje Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Rusijai NATO atsisakymas plėstis valstybėse, kurios įstojo į aljansą po 1997 metų, teisinės garantijos dėl tolesnio nesiplėtimo ir atsisakymas dislokuoti smogiamuosius ginklus šalia Rusijos sienų yra "absoliuti būtinybė".
Diplomatas pabrėžė, kad Maskva partneriams amerikiečiams išsamiai paaiškino savo pasiūlymų logiką ir turinį. Anot jo, be pažangos šiose trijose pagrindinėse srityse darbas kitais aspektais kels abejonių. Dar prieš prasidedant deryboms Vašingtonas tam tikrus dalykus pavadino nepriimtinais. Rusija pabrėžė, kad dokumentai nėra ultimatumai, tačiau ji nedarys vienašališkų nuolaidų, ypač esant spaudimui.
Trečiadienį, sausio 12 dieną, Briuselyje vyko Rusijos ir NATO tarybos posėdis, o šiandien konsultacijos tęsis Vienoje, kaip ESBO Nuolatinės tarybos posėdžio dalis.