VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Euroatlantinė bendruomenė neturi nuolaidžiauti Rusijos reikalavimams dėl saugumo garantijų, pareiškė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Vietoj to ministras ragina sustiprinti rytinį NATO flangą bei rengti sankcijas.
Sausio 13 dieną vyko neformalus Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimas Breste, Prancūzijoje, kur ES užsienio reikalų ministrai aptarė saugumo situaciją Rytų Europoje.
"Dėl Rusijos agresyvios politikos situacija Rytų Europoje išlieka itin įtempta: Rusija toliau tęsia karinės ginkluotės dislokavimą prie Ukrainos sienų bei karinį konfliktą rytinėje Ukrainoje, toliau ignoruoja tarptautinę teisę, kelia naujus reikalavimus euroatlantinei bendruomenei dėl neva grėsmių Rusijos saugumui, kai tuo tarpu saugumo grėsmės visų pirma kyla iš Rusijos", − susitikimo metu teigė Landsbergis.
Pasak ministro, euroatlantinė bendruomenė neturi pasiduoti Rusijos "šantažui" ar nuolaidžiauti jos reikalavimams.
"Turime pagaliau išmokti istorijos pamokas, kad nuolaidžiavimas agresyviai politikai tik didina įtampą ir skatina dar didesnę agresiją", – ministrą cituoja URM spaudos tarnyba.
Landsbergis taip pat pastebėjo, kad ne mažiau svarbu yra gilinti ES ir NATO bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti veiksmingą atgrasymo politiką, stiprinant rytinį NATO flangą bei padedant kurti Rytų kaimynių ir jų visuomenių atsparumą išorės grėsmėms.
Kalbėdamas apie saugumo situaciją Ukrainoje, ministras pritarė, kad jokie sprendimai neturėtų būti priimami be Ukrainos.
"Ukrainos žmonės laimėjo mūšį dėl europinės krypties dar 2014 metais – jie sumokėjo ir vis dar moka didelę kainą už europinį pasirinkimą − todėl negalime jiems užtrenkti durų", − sakė Landsbergis.
Pasak ministro, ES turi būti pasirengusi įvesti griežtas politines ir ekonomines priemones, jei Rusija nuspręstų pereiti prie karinių veiksmų.
Ministras palietė ir santykius su Baltarusija ir šalyje planuojamą referendumą dėl naujos Konstitucijos.
"Baltarusijos atžvilgiu turime laikytis sutartos politikos ir principų, vengti bet kokių veiksmų, kurie legalizuotų Lukašenkos režimą ar jo veiksmus, taip pat ir planuojamą referendumą dėl vadinamosios naujos šalies konstitucijos. Šis referendumas – tai dar vienas jo bandymas įteisinti savo buvimą valdžioje", – sakė Landsbergis.
Ministras pabrėžė, kad ir toliau reikia išlaikyti spaudimą Baltarusijos režimui, įskaitant ir naujų sankcijų rengimą dėl politinių kalinių paleidimo, ir naujų demokratinių ir skaidrių rinkimų surengimą.
Bendroje ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų diskusijoje dėl rengiamų ES saugumo ir gynybos gairių ministras Landsbergis pabrėžė, kad strateginio kompaso dokumentas turėtų realistiškai atspindėti dabartinį geopolitinį kontekstą, aiškiai identifikuojant pagrindines grėsmes ir iššūkius, pabrėžiant transatlantinių ir kitų partnerių svarbą, sudarant jiems galimybę dalyvauti bendruose saugumo ir gynybos projektuose.
Sausio 9-10 dienomis Ženevoje Rusija ir JAV surengė konsultacijas dėl Maskvos pasiūlymų, susijusių su saugumo garantijomis. Briuselyje įvyko Rusijos ir NATO tarybos posėdis, po kurio Vienoje vyko konsultacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos platformoje.
2021 metų pabaigoje Rusija paskelbė sutarties su JAV ir NATO dėl saugumo garantijų projektus. Maskva visų pirma reikalauja iš savo Vakarų partnerių teisinių garantijų, kad bus atsisakyta tolesnės NATO plėtros į rytus, Ukrainos prisijungimo prie bloko ir karinių bazių steigimo posovietinėse šalyse.
Kijevas ir Vakarų valstybės pastaruoju metu išreiškia susirūpinimą dėl tariamai suaktyvėjusių Rusijos "agresyvių veiksmų" prie Ukrainos sienų. Savo ruožtu Rusija ne kartą neigė Vakarų ir Ukrainos kaltinimus "agresyviais veiksmais", teigdama, kad niekam nekelia grėsmės ir neketina nieko pulti, o teiginiai apie "Rusijos agresiją" naudojami kaip dingstis šalia Rusijos sienos dislokuoti daugiau NATO karinės technikos.