VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 795 tūkst. nuolatinių gyventojų – 15,8 tūkst. mažiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Pernai nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo teigiama neto tarptautinė migracija (7,5 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo) ir neigiama natūrali gyventojų kaita – 23,3 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.
Naujausiais duomenimis, Lietuvos miestuose gyvena 1 mln. 904,6 tūkst. (68,1 proc.) gyventojų, kaime – 890,4 tūkst. (31,9 proc.). Moterys sudaro 53,5 proc. visų nuolatinių gyventojų, 1 tūkst. vyrų teko 1 148 moterys.
Pernai gimė 24,6 tūkst. kūdikių, tai 0,5 tūkst. (2 proc.) mažiau negu 2020 metais. Per metus mirė 47,9 tūkst. žmonių, kas yra 4,4 tūkst. (10,1 proc.) daugiau negu 2020 m.
Per metus buvo įregistruota 16,8 tūkst. santuokų ir 7,7 tūkst. ištuokų. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m., padidėjo 1,5 tūkst. (9,8 proc.), ištuokų – 0,2 tūkst. (2,7 proc.).
Imigracija mažėjo
Pernai į Lietuvą imigravo 35,9 tūkst. žmonių. Tai 7,2 tūkst., araba 16,7 proc. mažiau nei 2020 metais. Į šalį grįžo gyventi 17,8 tūkst. Lietuvos piliečių, tai 3 tūkst. (14,4 proc.) mažiau negu 2020 metais, jie sudarė beveik pusę (49,6 proc.) visų imigrantų.
Sumažėjo ir į šalį imigravusių užsieniečių skaičius. 2021 metais imigravo 18,1 tūkst. užsieniečių, arba 4,2 tūkst. (18,8 proc.) mažiau negu 2020 metais. Didžioji dalis (8,1 tūkst., arba 44,8 proc.) jų buvo Baltarusijos piliečiai, 4,9 tūkst. (27,1 proc.) – Ukrainos, 1,2 tūkst. (6,6 proc.) – Rusijos. Palyginti su 2020 metais, įmigravusių Baltarusijos piliečių skaičius padidėjo 1,1 karto, Rusijos – 17,1 proc., Ukrainos piliečių sumažėjo – 1,9 karto.
Emigracija didėjo
2021 metais iš Lietuvos emigravo 28,4 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 5,3 tūkst. (22,9 proc.) daugiau negu 2020 metais. 17,7 tūkst. jų – Lietuvos piliečiai, 10,7 – užsieniečiai.
Pernai 6,6 tūkst. (23,2 proc.) emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 5,3 tūkst. (18,5 proc.) – į Ukrainą, 3 tūkst. (10,4 proc.) – į Baltarusiją, 2,1 tūkst. (7,5 proc.) – į Norvegiją, 1,9 tūkst. (6,6 proc.) – į Vokietiją.