VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Vladimiras Putinas iškovoja intelektinę pergalę prieš kolektyvinius Vakarus, o tai rodo Vakarų politikų nesėkmę užsienio darbotvarkėje. Apie tai rašo amerikiečių laikraščio "The Wall Street Journal" apžvalgininkas Volteris Mydas (Walter Mead).
Autorius apgailestavo, kad Amerikos ir Europos politikai nepaisė Rusijos vaidmens pasaulinėje arenoje, bet dabar negali imtis ryžtingų veiksmų.
"Vakarų diplomatai, pasiklydę narciziškoje pasipūtimo ir pompastiškumo migloje, pastarąjį dešimtmetį ignoravo Rusijos prezidentą kaip atmestos praeities atgyveną", — pasakė žurnalistas.
Tačiau, jo nuomone, Vladimiras Putinas šį laiką išnaudojo, kad pasivytų prarastus dešimtmečius po Tarybų Sąjungos žlugimo ir sustiprintų šalį. Jam padėjo, pasak Mydo, buvo Vakarų nesikišimas.
"Vladimiro Putino sėkmė — intelektinės ir politinės Vakarų nesėkmės rodiklis. Kol Vakarų lyderiai neišeis iš poistorinių iliuzijų rūko ir neatkurs prarasto efektyvios užsienio politikos meno, tol jis ir toliau sieks sėkmės", — reziumavo autorius.
"The Wall Street Journal" skaitytojai sutiko su autoriaus nuomone apie JAV ir Europos Sąjungos užsienio politikos jėgų nekompetenciją, tačiau pažymėjo, kad abipusė pagarba gali tapti išeitimi iš susidariusios situacijos.
"Jungtinės Valstijos neturėtų toliau kištis į kitų šalių reikalus, mums nereikia izoliacijos, bet mums reikia nesikišimo", — parašė James Ewins.
"Tačiau Blinkenas gi pasakė, kad Rusija susidurs su "milžiniškomis pasekmėmis". Galiu lažintis, kad Kremlius iki šiol iš to juokiasi", – straipsnį komentavo Rebecca Hamilton.
"Užsiciklinimas ant Putino — vis atitraukiantis manevras ir dar vienas spektaklis Kabukio teatre, mūsų vyriausybėje. Iš tikrųjų Rusija veikia savo interesais, ką ir daro šalys. Jų ekonomika silpna, bet vis dėlto aplink Putiną ir Rusijos grėsmę vyksta nuoseklus pasakojimas. Kodėl yra toks užsiciklinimas? Reikia pripažinti, kad Putinas myli savo šalį. Nesu tikras, kad mūsų lyderiams rūpi Amerika", — parašė daniel reid.
"Puikus straipsnis. Nemanau, kad Putinas įsiveržtų į Ukrainą. Kam jam tai? Jis jau sukūrė reikiamą situaciją, jis tiesiog naudos ją Rusijos interesais", — įsitikinęs J Wallace.
Derybos su NATO
Sausio 12 d. Briuselyje įvyko Rusijos ir NATO tarybos posėdis. Susitikime Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška "sąžiningai, atvirai, nebandydamas apeiti kampų" atkreipė dėmesį į tai, kad tolesnis Rusijos ir Vakarų santykių pablogėjimas gali sukelti nenuspėjamas ir sunkias pasekmes Europos saugumui.
Kremlius primygtinai reikalauja nutraukti bloko karinį bendradarbiavimą su posovietinėmis šalimis, atsisakyti kurti bazes jų teritorijoje, apriboti smogiamųjų ginklų dislokavimą prie Rusijos sienos, išvežti iš Europos amerikiečių branduolinius ginklus ir garantuoti, kad NATO nesiplės į rytus.
Stoltenbergas, atsakydamas į Rusijos reikalavimą, pareiškė apie Šiaurės Atlanto Aljanso norą atkurti misiją Maskvoje, taip pat Rusijos diplomatinį buvimą būstinėje Briuselyje. Kartu jis pasisakė prieš Ukrainos neprisijungimo prie bloko idėją.