VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Kaip rašo "Bloomberg", Rusijos ir NATO derybos baigėsi neįtikinamai. Straipsnis paskelbtas leidinyje InoSMI.
Autorius užduoda klausimą, kas laimėjo iš susidariusios aklavietės. Jo nuomone, iki šiol tariamas Maskvos neryžtingumas ir neveiklumas neša dividendus jai, o ne aljansui.
JAV ir Europa pareiškė Vladimirui Putinui, kad jis turi pasirinkimą: sumažinti įtampą dėl Ukrainos, jei nori padaryti pažangą su savo reikalavimais dėl saugumo garantijų. Tačiau lieka neaišku, ar Putinas situaciją vertina taip pat.
Regis, neryžtingumas Rusijos prezidentui kol kas duodavo dividendų. Po beveik savaitę trukusių intensyvių diplomatinių derybų, Putinas neleidžia Vašingtonui ir Europai nuspėti apie jo ketinimus dabar, kai prie Ukrainos sienos yra dislokuota apie 100 000 Rusijos karių.
Putinas turi mažai priežasčių nuspręsti deeskaluoti, nes jis ką tik privertė JAV ir NATO pasiūlyti jam bendradarbiauti tokiais klausimais kaip vidutinio nuotolio raketų dislokavimas, tai bendradarbiavimas, kurio anksčiau buvo atsisakyta.
Per derybas Rusijos diplomatai ne kartą pabrėžė, kad nesileis į kompromisus dėl pagrindinių Rusijos reikalavimų NATO – uždrausti Ukrainai ir kitoms buvusioms Sovietų Sąjungos valstybėms prisijungti prie aljanso ir sugrąžinti NATO pajėgas į 1997 metais užimtas pozicijas.
Nors aljansas šiuos reikalavimus atmetė, vakar vykusiame Rusijos ir NATO tarybos posėdyje Rusijos atstovas pareiškė, kad Maskva laukia raštiškų pasiūlymų iš JAV ir jų sąjungininkų, kol Putinas nuspręs, tęsti diskusijas ar ne.
Tai yra, prieš žengdamas kitą žingsnį Vladimiras Putinas gali sau leisti palaukti ir pažiūrėti, ką dar Vakarai nori jam pasiūlyti. Tuo tarpu Putinas dar nepajudino nė vieno tanko. Be to, delsimas kursto įtampą tarp Europos valstybių, kurios nerimauja dėl galimo sankcijų, kurias JAV grasina įvesti Rusijai, jei ši įsiverš į Ukrainą, poveikio.
Jei Putinas nuspręs nieko nedaryti, kad sumažintų įtampą, Vašingtonas ir Briuselis – o ne Maskva – gali nuspręsti dėl tolesnių žingsnių dabartinėje krizėje.