VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Pasitelkę Cheopso kosminį teleskopą, skirtą egzoplanetų paieškai ir tyrinėjimui, astronomai rado pirmąją planetą, kurios forma dėl stiprių potvynių jėgų labiau primena regbio kamuolį, o ne sferą. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Astronomy & Astrophysics".
Planeta WASP-103b yra Heraklio žvaigždyne, už kelių šviesmečių. Ji yra beveik dvigubai didesnė už Jupiterį, pusantro karto masyvesnė už jį ir yra maždaug penkiasdešimt kartų arčiau savo žvaigždės nei Žemė yra prie Saulės. O pati žvaigždė WASP-103 yra 1,7 karto didesnė už Saulę ir 200 laipsnių karštesnė.
"Dėl žvaigždės, esančios arti mūsų, įtarėme, kad planetoje yra labai stiprūs potvyniai, bet vis tiek negalėjome to patikrinti", — Berno universiteto pranešime spaudai cituojamas vienas iš tyrimo autorių astrofizikos profesorius Yann Alibert.
Žemės potvyniai, susiję su Mėnulio gravitacine įtaka, iš kosmoso beveik nematomi. WASP-103b planetoje potvyniai yra daug ekstremalesni. Planeta aplink savo žvaigždę apsisuka vos per vieną dieną ir yra deformuota stiprių potvynių ir atoslūgių jėgų tiek, kad išvaizda primena regbio kamuolį.
Šis atradimas buvo įmanomas dėl stebėjimų naudojant Cheopso kosminį teleskopą, bendrą Europos kosmoso agentūros (ESA) ir dviejų universitetų Šveicarijoje — Berno ir Ženevos, taip pat Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (NCCR) PlanetS misiją.
Anksčiau Hablo ir Spitzerio kosminiai teleskopai jau stebėjo planetą WASP-103b, bet negalėjo pamatyti deformacijos. Didelis Cheopso rodyklės tikslumas ir lankstumas leido tyrėjams išmatuoti nedidelį planetos potvynio signalą.
Tyrėjai pasinaudojo tuo, kad planeta kiekvieną kartą praskriedama priešais ją šiek tiek pritemdo savo pagrindinės žvaigždės šviesą. "Pastebėję keletą šių tranzitų, galėjome išmatuoti deformaciją. Neįtikėtina, kad mums pavyko tai padaryti — tokia analizė atlikta pirmą kartą", —sako bendraautoris Babatunde Akinsanmi iš Ženevos universiteto.
Gauti rezultatai leido padaryti tam tikras išvadas ne tik apie planetos formą, bet ir apie jos vidinę sandarą.
"Medžiagos atsparumas deformacijai priklauso nuo jos sudėties, — aiškina Akinsanmi. — Žemėje potvynius galime matyti tik vandenynuose. Uolėtoji mūsų planetos dalis nejuda tiek daug. Todėl išmatavę, kiek deformuota planeta, galime nustatyti, kiek jos sudaryta iš uolienų, dujų ar skysčio".
Anot autorių, vidinė planetos sandara panaši į Jupiterio — didžiausio Saulės sistemos dujų milžino — struktūrą, nors ji yra dvigubai didesnė.
"Todėl WASP-103b turėtų būti labai išpūstas dėl žvaigždės įkaitimo ar galbūt kitų mechanizmų", — sako Monika Lendl, Ženevos universiteto astronomijos profesorė, taip pat dalyvavusi tyrime.
Autoriai tikisi, kad duomenys, kuriuos gaus neseniai paleistas kosminis teleskopas "James Webb", leis tiksliau nustatyti potvynio deformacijos parametrus ir geriau suprasti vidinę planetos WASP-103b sandarą.