Gydytojas paaiškino, kodėl ilgas sėdėjimas prie televizoriaus yra mirtinas

Kartu jis pateikė rekomendacijas, kaip reikėtų mankštintis, norint išvengti sveikatos problemų per ilgai nejudantiems žmonėms
Sputnik
VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Ilgas sėdėjimas prie televizoriaus gali būti mirtinas. Kuo tai gresia ir kaip išvengti neigiamų pasekmių, interviu Sputnik radijui pasakojo gydytojas terapeutas Georgijus Sapega.
Įsitaisęs prie televizoriaus žmogus gali ilgai sėdėti nejudėdamas ir nekeisdamas padėties. Tai skatina kraujo stagnaciją kraujagyslėse ir kraujo krešulių susidarymą, perspėjo jis.
"Kartais kojų venose susidaro kraujo krešuliai. Tai kraujo krešuliai, kurie dažniausiai atsiranda dėl kraujo sąstingio. Jei sutrinka kraujo nutekėjimas iš venų, tai tokiame sustingusiame kraujyje lengviau susidaro krešuliai. Kartais prisideda ir nenormaliai padidėjęs kraujo krešėjimas", — patikslino jis.
Jeigu kraujo krešulys patektų į plaučių arteriją, gali išsivystyti gyvybei pavojinga būklė, tęsė gydytojas.
"Jeigu toks trombas užkemša plaučių arteriją ar didžiąją jos atšaką, tai kraujas sustos ir nebus prisotintas deguonies. Jei tromboembolija yra didelė, asmuo miršta. Jei kraujo krešuliai užkabino tik nedideles plaučių arterijos šakeles, tuomet jūs galite visiškai nieko nejausti ir niekada apie tai nežinosite", — aiškino jis.
Farmakologas įvardijo vaistus, kurie kategoriškai nesuderinami su alkoholiu
Jis išvardijo simptomus, kuriems atsiradus būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą. Tai kojos paraudimas ar patinimas, skausmas joje, taip pat nepaaiškinamas dusulys ar krūtinės skausmas.

"Pakanka dvi valandas praleisti prie televizoriaus, kad padidėtų kraujo stagnacijos venose ir atitinkamai plaučių embolijos rizika", — sakė gydytojas.

"Net dvi ar tris valandas sėdint ramiai jau gali gerokai padidėti plaučių embolijos rizika", — sakė jis. Jei sėdite sukryžiavę kojas, rizika padidėja. Aptempti ir neelastingi drabužiai taip pat apsunkina situaciją, pridūrė jis.
Norint išvengti kraujo stagnacijos ir kraujo krešulių susidarymo, reikia judėti. "Kas 60 minučių atsikelkite nuo penkių iki dešimties minučių, pasivaikščiokite, sulenkite ir išlenkite kojas, atsistokite ant kojų pirštų, sušilkite", — rekomendavo jis.
Taip turėtų daryti žmonės, kuriems gydytojai jau buvo pateikę tokias ar panašias rekomendacijas.