VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Rusijos ir NATO derybos neatnešė laukiamo rezultato, o Vašingtonas pateko į įtemptą situaciją dėl savo paties blefo, rašo "The Week".
Straipsnio autoriaus Deimono Linkerio (Damon Linker) teigimu, JAV po Šaltojo karo pradėjo "kairėn ir dešinėn" dalyti šalims saugumo garantijas ir aiškiai persistengė bandydamos tapti "pasaulio policijos" lyderėmis. Nors dėl šio žingsnio Šiaurės Atlanto aljansas labai išsiplėtė, Vašingtonas susidūrė su daugybe problemų su valstybėmis, kurias įsipareigojo apsaugoti: buvo manyta, kad bėgant laikui jos pasirūpins savimi pačios, tačiau galiausiai tapo itin priklausomos.
Toks amerikiečių elgesys iš dalies buvo pateisinamas tuo, kad jiems dažniausiai priešinosi silpnesni oponentai, pažymėjo Linkeris. Tačiau akistatoje su stipresnėmis galiomis pasireiškė nesugebėjimas laikytis tų pačių saugumo garantijų.
"Mes susitvarkėme su šiomis situacijomis, elgdamiesi taip, tarsi siektume apsaugoti tam tikras šalis nuo didelio masto karinių grėsmių, nors iš tikrųjų niekada nebuvome tam pasiruošę. Toks požiūris į užsienio politiką veikė pakankamai gerai, kol niekas nedemaskavo mūsų blefo", — pabrėžė autorius. Jis pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė išbandyti JAV tvirtumą, todėl galimos konfrontacijos baigtis greičiausiai nebus Vašingtonui palanki.
Pasak Linkerio, kai kurie analitikai vis dar mano, jog JAV turėtų ir toliau blefuoti, kad išvengtų Kinijos išbandymų. Tačiau pats apžvalgininkas teigia, jog Vašingtonas turėtų pripažinti melą, kad išvengtų karinės įtampos augimo, kuri gali sukelti nenuspėjamas pasekmes. Verčiau trauktis į pozicijas, iš kurių šalis kartu su NATO tikrai pasirengusi kovoti su karo grėsme.
"Ukrainos krizė turėtų būti vertinama kaip galimybė imtis šio skausmingo, bet būtino proceso, išmintingiau pasirenkant mūsų mūšio laukus", – apibendrino jis.
Derybos su NATO
Praėjusią savaitę Briuselyje įvyko Rusijos ir NATO tarybos posėdis. Užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška susitikime "sąžiningai, atvirai" atkreipė dėmesį, kad tolesnis Rusijos ir Vakarų santykių pablogėjimas gali sukelti nenuspėjamas ir sunkias pasekmes Europos saugumui.
Kremlius primygtinai reikalauja nutraukti bloko karinį bendradarbiavimą su posovietinėmis šalimis, atsisakyti kurti bazes jų teritorijoje, apriboti smogiamųjų ginklų dislokavimą prie Rusijos sienos, išvežti iš Europos amerikiečių branduolinius ginklus ir garantuoti, kad NATO nesiplės į rytus.