VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkui Jurijui Meliui Lietuvoje buvo atsisakyta suteikti lygtinį paleidimą. Apie tai buvo sakoma laidoje "Vesti — Kaliningrad".
Lygtinio paleidimo komisijos posėdis įvyko pernai gruodį.
Melio advokatas Ryšardas Burda pareiškė, kad komisija posėdį surengė formaliai, o įgalioti asmenys į bylos detales nesigilino.
"Standartiniai biurokratiniai [surengė]... Prieš pusantro mėnesio Baltarusijos pilietis buvo paleistas už tyčinį nužudymą, jam taip pat buvo skirta dešimt metų. Jį paleido. Iš karto be jokių problemų. Žudikas, kuris atėmė gyvybes žmonių, jis žinojo, ką jis darė — jis yra "vertas" būti lygtinai paleistas, o įsakymą vykdęs karys, pasirodo, ne", — pasakė gynėjas.
Savo ruožtu pats kalinys papasakojo, kad sulaukė tokio atsako, nes nelanko specialių resocializacijos kursų. Bet ir patekti į šiuos kursus negalima, nes Melis gerai nemoka lietuvių kalbos.
"Toks užburtas ratas. Negalime tavęs paleisti, nes neini į kursus, bet į kursus mes tavęs nepriimame. Štai ir viskas... Tai tokia teisinė kolizija, į kurią galima atsižvelgti arba ne", — paaiškina Melis.
Burda pabrėžė, kad jo ginamasis kelis kartus buvo išreiškęs norą dalyvauti resocializacijos grupėse, tačiau į jas nebuvo priimtas, o vėliau buvo tuo apkaltintas.
Prieš lygtinio paleidimo komisiją Melis iš kolonijos Kybartuose buvo perkeltas į kalėjimą Marijampolėje.
"Lyginant su Kybartais, Mariupolio kolonija negauna pakankamai lėšų euroremontui ir rekonstrukcijai atlikti", — pridūrė Burda.
Jurijus Melis Lietuvoje teistas dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje, kai prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Lietuvos prokuratūra tai iki šiol tvirtina be įrodymų. Per susirėmimus žuvo daugiau nei dešimt žmonių ir daugiau nei 600 buvo sužeista.
Melis iš pradžių buvo nuteistas kalėti septynerius metus, tačiau šių metų kovą bausmė buvo pakeista ir jis gavo papildomus trejus metus kalėjimo.
Rusijos ambasada Lietuvoje Melio bausmės griežtinimą pavadino pasityčiojimu, o pats Apeliacinis teismas, jų nuomone, veikė "rusofobijos apimtų jėgos struktūrų naudai" ir leido proceso metu pažeisti tiek tarptautinius, tiek Lietuvos įstatymus.
Rusija ne kartą yra pareiškusi, kad jos piliečiai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė, o Vilnius savo veiksmais prieštarauja teisiniams pagrindams.