VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pareiškė, kad Rusija savo pasiūlymais dėl saugumo garantijų NATO šalims "paspendė spąstus", pranešė Estijos vyriausybės spaudos tarnyba.
Pirmadienį Kallas telefoninio pokalbio su kolega iš Lenkijos Mateušu Moravieckiu aptarė galimybes atremti išaugusį Rusijos karinį aktyvumą ir užtikrinti saugumą regione, pažymi šalies vyriausybė.
"Neturime pakliūti į Rusijos paspęstus spąstus, kuriais siekiama sugriauti senąją saugumo architektūrą Europoje ir priversti sąjungininkus nuolaidžiauti. Tai yra prievartavimas", — pareiškė Kallas.
Premjerės teigimu, Rusijos karinė grėsmė Ukrainai auga, ir yra ženklų, kad turime būti pasirengę "Rusijos agresijos plėtrai Ukrainoje".
"Tokiam eskalavimui užkirs kelią įtikinamas sutramdymas ir parama Ukrainai", — pažymėjo Kallas, pabrėždama, kad sąjungininkai turi būti pasirengę "reaguoti labai greitai".
2021 metų pabaigoje Rusija paskelbė sutarties su JAV ir susitarimo su NATO dėl saugumo garantijų projektus. Maskva visų pirma reikalauja iš savo Vakarų partnerių teisinių garantijų, kad bus atsisakyta tolesnės NATO plėtros į rytus, Ukrainos prisijungimo prie bloko ir karinių bazių steigimo posovietinėse šalyse.
Rusija ne kartą neigė Vakarų ir Ukrainos kaltinimus "agresyviais veiksmais", sakydama, kad niekam negresia ir nieko neketina pulti, o teiginiai apie "Rusijos agresiją" naudojami kaip dingstis šalia Rusijos sienos dislokuoti daugiau NATO karinės technikos. Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pažymėjo, kad Vakarų pareiškimai apie "Rusijos agresiją" ir galimybę padėti Kijevui apsiginti nuo jos — ir juokingi, ir pavojingi.
Tuo pat metu Kijevas ir Vakarų valstybės pastaruoju metu išreiškia susirūpinimą dėl neva didėjančių Rusijos "agresyvių veiksmų" prie Ukrainos sienų. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija karius perkelia savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam nekelia grėsmės ir niekam neturėtų kelti nerimo.