Akivaizdu, kad Kijevas neatsisako klausimą spręsti jėga – su tyliu Europos ir Amerikos sąjungininkų sutikimu. Apie tai, kas vyksta regione – RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco medžiagoje.
Vėl šaudoma
Naujųjų metų atostogos Donbase praėjo palyginti ramiai, paliaubų režimo daugiau ar mažiau buvo laikomasi. Kijevas neturėjo laiko aktyviems karo veiksmams: jie sekė KSSO taikos palaikymo kontingento veiklą Kazachstane. Atrodo, kad jo sėkmė padarė įspūdį Ukrainos valdžiai. Zelenskis netgi sušvelnino savo karingą retoriką ir sausio 11 d. išreiškė pasirengimą iš esmės susitarti dėl deeskalavimo.
Tačiau kariškiai neskuba remti vyriausiojo vyriausiojo vado: tą pačią dieną buvo atnaujintas apšaudymas. Ugnis paleista Donecko srities Novolaspos gyvenvietėje. Aukų nebuvo, tačiau kiek vėliau du Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai buvo susprogdinti jų pačių minos – Donbasas jau seniai kaltina Kijevą šios teritorijos minavimu ir sabotažo rengimu. Dėl to, anot LLR, sausį "Zapad" specialiųjų pajėgų centro kovotojai buvo perkelti į Luganskajos kaimą.
Ukrainos specialiosios pajėgos DLR pranešė, kad pasirodė snaiperių poros iš 131-ojo žvalgybos bataliono. Akivaizdu, kad Kijevas ilgo pozicinio karo sąlygomis nusprendė pagąsdinti priešą persekiojančia ugnimi ir sukurti įtampos židinius visoje fronto linijoje.
Dažnėjo ir apšaudymai: per praėjusią savaitę respublika stambaus kalibro buvo atakuojama daugiau nei 20 kartų. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos į frontą traukia sunkiąją techniką. DLR liaudies milicijos žvalgyba netoli Andrejevkos gyvenamųjų rajonų aptiko priešlėktuvinių raketų sistemą 9K33 "Osa", Mangušo gyvenamajame rajone daugkartinio paleidimo raketų sistemą BM-21 "Grad", taip pat tris 2S3 "Akacia" 152 mm savaeiges haubicas prie Volodarskio.
Negana to, tai bandoma nuslėpti nuo ESBO stebėtojų: Europos žvalgybiniai dronai slopinami su elektronine karo įranga ir net ugnimi iš žemės.
Instruktoriai iš Vakarų
Ko gero, Ukrainos valdžia taip nori patraukti sąjungininkų dėmesį Rusijos ir Vakarų derybų fone. Beje, jie ir be to nepamirštami. Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas neformaliame susitikime su ES kolegomis pasiūlė sukurti Europos Sąjungos karinę misiją Ukrainoje. Jam pritarė Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis ir patikslino, kad Briuselis planuoja ten siųsti specialistus, kurie apmokytų "aukšto lygio karinį personalą".
"Ko Europos Sąjunga išmokys ukrainiečius? – klausia karo ekspertas Jurijus Kotenokas. – Laikas parodė, kad Vakarai Ukrainą laiko tramplinu, konfrontacijos su Rusija tašku. Šią teritoriją užima ne tik JAV, bet ir jų satelitai, kurie vykdo Vašingtono nurodymus".
Amerikiečiai taip pat planuoja toliau stiprinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Žiniasklaida, remdamasi penkiais buvusiais žvalgybos ir nacionalinio saugumo pareigūnais, rašė, kad CŽV prižiūri slaptą intensyvaus mokymo programą, skirtą elitinėms Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgoms Jungtinėse Valstijose.
"Kursantai" keletą savaičių mokomi elgtis su šaunamaisiais ginklais, kamufliažo technikos, įvairių rūšių taktikos, taip pat žvalgybos.
Raudonos linijos
Tuo tarpu JAV ir ES nenustoja kalbėti apie artėjančią "Kremliaus agresiją". Amerikiečių laikraštis "The New York Times" neseniai pranešė apie Rusijos puolimą vasario mėnesį. Anksčiau Vakarų žiniasklaida įvardijo gruodžio pabaigą, sausio vidurį ir pabaigą. Be to, pasak Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Jen Psaki, Vašingtonas tariamai turi įrodymų, kad Maskva ruošia provokacijas "invazijai" pateisinti.
Kremlius tikina, kad tokių ketinimų nėra. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas interviu CNN aiškino, kad kariai pasienyje su Ukraina yra tam, kad užtikrintų savo saugumą ir tik reaguotų į karinę JAV ir NATO veiklą. Pasak užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, Rusija niekada viešai ar neviešai negrasino ukrainiečiams.
"O ponai Zelenskis ir jo bendražygiai – jie tai daro tiesiogiai. Mes puikiai suprantame, kad viskas, ką Vakarai daro, brukdami ginklus šiai valdžiai, sukuria papildomą pagundą pereiti prie ryžtingų Rytų Ukrainos problemų sprendimo būdų. Mums tai yra visiškai nepriimtinos priežastys", – pabrėžė Užsienio politikos skyriaus vadovas.
Rusija nesutiks su infrastruktūros ir NATO bazių atsiradimu Azovo jūroje prie jos sienų. Puolamieji ginklai kaimyninėje šalyje yra dar viena raudona linija. Lavrovas patarė Vakarų partneriams dar kartą perskaityti 1999 metais Stambule priimtą Europos saugumo chartiją.
"Viskas, ką dabar deklaruoja ir daro Vakarai, yra akivaizdus tuomet prisiimtų įsipareigojimų pažeidimas", – pabrėžė jis.
Tame dokumente buvo suformuluota XXI amžiaus pasaulio bendruomenės saugumo koncepcija. Jis grindžiamas dviem principais: kolektyviškumu, pagal kurį "kiekvienos dalyvaujančios valstybės saugumas yra neatsiejamai susijęs su visų kitų saugumu", ir "pirmine JT Saugumo Tarybos pareiga palaikyti tarptautinę taiką". Chartiją ratifikavo 54 valstybės, tarp jų Rusija ir JAV, tačiau NATO vaidmuo Europoje niekaip neapibrėžtas.