VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pasidalijo nuotrauka, kurioje pavaizduoti fluctus (arba bangų) debesys (anksčiau vadinti Kelvino-Helmholtz'o).
Anot Hidrometeorologijos tarnybos, toks reiškinys paskutinį kartą buvo pastebėtas ir užfiksuotas 2021 metų vasaros pabaigoje ir vėl pasirodė sausio 18 dieną.
Meteorologai papasakojo, kad toks reiškinys susidaro retai, atsiranda ir išnyksta vos per keletą ar keliolika minučių, todėl kažkam pastebėti ir dar užfiksuoti tokį reiškinį ne visada pavyksta.
Šie banguoti debesys gali susidaryti cirrus, altocumulus, cumulus, stratus ir stratocumulus debesyse. Didžiausia tikimybė išvysti tokius banguotus debesis būna vėjuotą dieną, esant dideliam atmosferos nestabilumui.
"Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsiranda jūros bangavimą primenantys debesys yra vėjo greičio skirtumai ir temperatūros pokytis kylant aukštyn nuo žemės paviršiaus. Apatiniuose atmosferos sluoksniuose vėjo greitis turi būti mažesnis, viršutiniuose — staigiai padidėti. Lūžtančios bangos debesų forma susidaro tuomet, kai šilto oro srovės keliauja per šaltesnį, tankesnį bei lėtesnį oro sluoksnį", — parašė meteorologai Facebook.
Pažymima, jog tokie debesys pastebimi ne tik Žemėje, bet ir kitose Saulės sistemos planetose. Tą 2004 metais Saturno atmosferoje užfiksavo Cassini-Huygens kosminis zondas. Reiškinys dar buvo pastebėtas ir Jupiterio Raudonojoje dėmėje.