Flamandų tapytojo paveikslo kopija pasirodė esanti XVII amžiaus šedevras

Raitas apskaičiavo, kad infantės portretas gali kainuoti apie 40 000 svarų sterlingų
Sputnik
VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Meno istorikas Kristoferis Raitas, prieš dešimtmečius įsigijęs flamandų menininko Antonio van Deiko paveikslo kopiją, neseniai suprato, kad tai gali būti originalas, praneša "The Guardian".
Tai Ispanijos infantės Izabelės Klaros Eugenijos portretas. Raitas šio kūrinio "kopiją" įsigijo aštuntajame dešimtmetyje vos už 65 svarus. Tada jis buvo tikras, kad tai viena iš daugelio įvairių formatų versijų.
"Paveikslą nupirkau vakarų Londone iš prekybininko", – prisiminė menotyrininkas.
Paveikslas daug metų kabėjo eksperto svetainėje, kol jo aplankyti atvyko Kolinas Harrisonas, vyresnysis Europos meno kuratorius Ešmolio muziejuje Oksforde. Jis pirmasis pasiūlė, kad portretas galėtų būti van Deiko ir nutapytas XVII amžiaus pirmoje pusėje.
Tik po to Kristoferis Raitas atidžiau pažvelgė į portretą, ypač į rankas. Menotyrininkas pastebėjo, kad menininkas piešė iš natūros, po to padarė išvadą, kad drobė yra autentiška.
Archeologai aptiko seniausią papuošalą Eurazijoje
Įkvėptas Harrisono žodžių ir savo pastebėjimų, Raitas nuvežė paveikslą į Courtauld meno institutą Londone, kur drobė buvo toliau tiriama ir restauruota.
Ekspertai pastebėjo, kad Antonis van Deikas kartu su mokiniais savo dirbtuvėse sukūrė daug tokių portretų, todėl "labai sunku" nustatyti, kur garsusis tapytojas tapė, o kur tapė jo padėjėjai.

"Kol kas galima teigti, kad portretas buvo sukurtas van Deiko studijoje ir baigtas jam gyvam esant bei jam prižiūrint", – apibendrino ekspertai.

Manoma, kad portretas datuojamas 1628–1632 m. Tada Antonis van Deikas dirbo Anglijoje pas karalių Jokūbą I.
Raitas apskaičiavo, kad infantės portretas gali kainuoti apie 40 000 svarų sterlingų. Nors daugelis Van Deiko kūrinių buvo parduoti už septynženklę sumą.
Britai žavisi sovietmečio architektūros paminklais
Dabar drobės savininkas, kuris per savo pusę amžiaus trukusią karjerą viešose ir privačiose kolekcijose aptikęs daugybę senųjų meistrų paveikslų, tarp jų ir Džordžo Stabso portretą, juokauja, kad nepaisant kūrybos specifikos, šedevro nepastebėjo net savo namuose.
Supratęs paveikslo vertę, Raitas nori, kad jis atitektų valstybinei įstaigai. Raitas planuoja padovanoti infantės portretą Cannon Hall muziejui Barnsley mieste.