VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Australijos biologai ištyrė genų, susijusių su imuninės sistemos veikimu, raišką žmonėms, kurie pasveiko nuo COVID-19, ir nustatė, kad jie blogiau veikia pacientams, kuriems išlieka ilgalaikio COVID simptomai. Be to, jų kraujyje yra mažesnis trombocitų kiekis, o tai susiję su lėtiniu nuovargiu. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale "BMC Medicine".
Pietų Australijos sveikatos ir medicinos tyrimų instituto (SAHMRI), Adelaidės ir Flinderso universitetų mokslininkai kartu su medicinos mokslininkais iš Moterų ir vaikų ligoninės bei Karališkosios Adelaidės ligoninės šešis mėnesius stebėjo tūkstančių genų raišką 20–80 metų amžiaus 69 žmonių, kurie pasveiko nuo pradinės Uhano COVID-19 padermės, kraujyje. Maždaug trečdalis jų turėjo pokovidinio sindromo simptomus ir dėl to kreipėsi į gydytojus.
Genetinė analizė parodė, kad daugelio genų ekspresija žmonėms, kuriems pasireiškė "ilgasis koronavirusas", skiriasi nuo tų, kurie persirgo COVID-19 be pasekmių. Visų pirma, jie turi mažą kiekį trombocitų — ląstelių, kurios prisideda prie kraujo krešėjimo ir audinių atstatymo. Ši būklė, vadinama trombocitopenija, dažnai pasireiškia kaip lėtinis nuovargis.
"Mūsų genų ekspresijos duomenys rodo nuolatinę lengvą trombocitopeniją žmonėms, sergantiems ilguoju COVID-19, — SAHMRI pranešime spaudai cituojamas tyrimo vadovas David'as Lynn'as, Flinderso universiteto Medicinos ir visuomenės sveikatos koledžo profesorius. — Vienas iš dažniausiai pasitaikančių šios būklės šalutinių poveikių yra silpnumas ir nuovargis".
Pas daugumą tyrimo dalyvių, sergančių pokovidiniu sindromu, autoriai pastebėjo reikšmingą imuninės sistemos sutrikimą, kuris tęsėsi mažiausiai 12 savaičių po užsikrėtimo. Jie visiškai pasveiko tik po 24 savaičių. Kita vertus, mokslininkai nerado ryšio tarp infekcijos sunkumo ir imuninės sistemos disreguliacijos laipsnio. Imuninės funkcijos sutrikimas buvo akivaizdus net pacientams, sergantiems lengva infekcija.
"Ligos sunkumas neturi tiesioginės įtakos imuninės sistemos sutrikimo lygiui, ir mes negalėjome rasti jokių dėsningumų, įrodančių, kad asmens amžius ar lytis yra skiriamasis veiksnys. Akivaizdu, kad yra keletas kitų veiksnių, kuriuos dar reikia išsiaiškinti", — sakė profesorius Lynn'as.
Autoriai pažymi, kad šiame tyrime jie išanalizavo tik pradinės viruso padermės duomenis, todėl sunku pasakyti, kaip "delta" ir "omikron" padermės veikia imuninės sistemos atsaką. Mokslininkai ir toliau stebės dalyvius trejus metus, kad užfiksuotų, kaip imuninė sistema reaguoja į koronavirusą ilguoju laikotarpiu.