VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Klaipėdos uostas praėjusius metus užbaigė su 45,6 mln. tonų krovos rezultatu, tarp kitų Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų jis užėmė ketvirtą vietą. Apie tai praneša Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.
Pabrėžiama, kad nors krova kai kuriuose aplinkiniuose uostuose smuko 14 procentų, Klaipėdos uoste praėjusiais metais bendras krovos rezultatas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, mažesnis tik 4,6 proc.
"Priežasčių, kurios lemia krovos rezultatus, yra labai daug. Praėjusiais metais daugiausiai lėmė geopolitinė situacija. Fiksuojami gamybos, prekybos ir logistikos grandinės sutrikimai, neprognozuojami pristatymo terminai. Taip pat poveikį viskam turi ir COVID-19 pandemija. Visa tai įvertinus, Klaipėdos uosto krovos rezultatai nėra blogi, tačiau jie verčia ieškoti papildomų galimybių uosto vystymui ir krovos augimui", — teigia Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Atsižvelgiant į Latvijos ir Estijos uostų krovos rezultatus, Klaipėda kitus Baltijos šalių uostus savo krovos rezultatais lenkia daugiau nei dvigubai.
Pernai gruodžio pradžioje įsigaliojo Vašingtono sankcijos prieš "Belaruskalij", tačiau prekių tranzitas per Lietuvą tęsėsi. "Lietuvos geležinkelių" bendrovė pranešė, kad Baltarusijos gamintojas sumokėjo avansą ir vienašališkas sutartis nutraukimas gresia milijoniniais nuostoliais. Vėliau kilo didelis politinis skandalas, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė apie Lietuvos įvaizdžio tarptautinėje arenoje pakirtimą.
Atsistatydinimo raštus pateikė Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijų vadovai, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė paliko juos postuose. Šalies vadovas griežtai sukritikavo šį sprendimą ir pareiškė, kad dėl susidariusios situacijos kaltas ne tik galiausiai atsistatydinęs "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius, bet ir su tuo susiję ministrai.