Anot jo, Europai reikia Rusijos, kad ji susidurtų su Kinija, o Vladimiras Putinas nusipelno pagarbos. Viceadmirolas brangiai sumokėjo už savo atvirumą – buvo priverstas atsistatydinti, rašo RIA Novosti autorė Ksenija Melnikova.
Situacija yra sudėtinga. Santykiai su Maskva griauna valdančiosios Vokietijos koalicijos vienybę ir apsunkina draugystę su JAV.
Sankcijos krypsta ne ta kryptimi
"Neapgalvoti pareiškimai, kuriuos išsakiau Indijoje, yra didelė našta mano žinybai. Šis žingsnis yra būtinas norint apsaugoti Vokietijos laivyną, Bundesverą ir visą šalį nuo mano padarytos žalos", – Vokietijos laivyno viceadmirolas Kajus-Achimas Šėnbachas (Kay-Achim Schönbach) atsistatydino kitą dieną po konferencijos Indijoje, kuri sukėlė daug triukšmo žiniasklaidoje.
Kalbėdamas paskaitoje "Vokietijos strategija Indo-Ramiojo vandenyno regione" Tyrimų ir analizės institute Naujajame Delyje jis apie Krymą pasakė: "Pusiasalio (kaip Ukrainos dalies) nėra, jis niekada negrįš, <...> tai yra faktas".
Šėnbachas netiki pasakojimais, kad Maskva ketina užgrobti Ukrainos teritorijas: "Ne, tai nesąmonė. Putinas tikriausiai daro spaudimą, nes žino, kad gali tai padaryti, ir tai skaldo ES. Bet iš tikrųjų jis nori, kad būtų tikrai gerbiamas. Parodyti jam pagarbą yra nesunku. Jis tikriausiai nusipelno pagarbos."
Be to, Maskva svarbi Indijai ir Vokietijai, nes ji palaiko ryšius su Kinija.
"Mūsų sankcijos krypsta ne ta kryptimi", – apibendrino vokietis.
Šėnbachas tikriausiai nemanė, kad įrašas pateks į "YouTube", nors konferencijos dalyviai galėjo užduoti klausimus internete. Vienaip ar kitaip, paskaita buvo nutekinta į internetą, o karinio jūrų laivyno vadovas buvo kritikuojamas.
"Der Spiegel" duomenimis, Šėnbacho kalba supykdė Vokietijos valdžią. Gynybos ministrė Kristina Lambrecht (Christine Lambrecht) susitiko su Bundesvero generaliniu inspektoriumi Eberhardu Zornu (Eberhard Zorn) ir savo patarėju viešųjų ryšių klausimais. Jie nusprendė, kad viceadmirolas turėtų patikslinti savo žodžius, atsiprašyti ir susitikti su Zornu.
Kitą dieną Šėnbachas atgailavo ir atsistatydino. "Mano pasisakymai apie saugumo politiką atspindėjo asmeninę nuomonę tuo momentu ir toje vietoje. Jie jokiu būdu neatspindi oficialios Bundesvero pozicijos", – teisinosi jis.
Skandalas kilo kaip tik tomis dienomis, kai Berlynas uždraudė Baltijos šalims perduoti Ukrainai savo vokiškas haubicas. Todėl Kijevas turėjo keletą priežasčių pasipiktinti. Ukrainos užsienio reikalų ministerija iškvietė Vokietijos ambasadorę Anką Feldhuzen (Anka Feldhusen). Sureagavo ir užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba.
"Pastarieji Vokietijos pareiškimai apie negalėjimą perduoti Ukrainai gynybinės ginkluotės, apie Krymo grąžinimo beprasmiškumą, dvejonės dėl Rusijos atsijungimo nuo SWIFT neatitinka mūsų santykių lygio ir esamos saugumo situacijos", – socialiniame tinkle "Twitter" rašė užsienio reikalų ministras.
Šėnbachas iš karto buvo įtrauktas į Ukrainos portalo "Taikdarys" duomenų bazę kaip kenkiantis "Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui".
"Ukraina tempia Vokietiją į konfliktą"
Kol žiniasklaida priekaištavo viceadmirolui, "Der Spiegel" skaitytojai komentaruose stojo jo pusėn.
"Jis tiesiog išsakė tai, ką galvoja dauguma", "Tie, kas mano, kad Rusija atsisakys Krymo, taip pat tiki Kalėdų Seneliu", "Ukraina išpučia situaciją aplink Krymą, kad įtrauktų Vokietiją į šį konfliktą ir sustabdytų "Nord Stream-2".
Naujojoje Vokietijos vyriausybėje, kuri taip kruopščiai buvo suformuota metų pabaigoje, atrodo, bręsta skilimas. Ypač daug nesutarimų kyla dėl dujotiekio. Kai partijos kūrė koaliciją, apie milijardus kainuojantį projektą sutartyje nebuvo užsiminta, nes nėra vienos pozicijos. Žalieji yra kategoriškai prieš, socialdemokratai ir liberaldemokratai – už.
"Tai yra tikras pleištas koalicijoje, ir gali kilti daugiau įtampos. "Nord Stream-2" yra vyriausybės stiprybės išbandymas", – sako Janis Kliugė (Janis Kluge), Rusijos ekspertas iš Vokietijos Tarptautinių santykių ir saugumo instituto.
Žalieji teigia, kad "Nord Stream-2" padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos energetikos. Socialdemokratai ir liberaldemokratai atkreipia dėmesį į projekto svarbą ekonomikai. Kancleris Olafas Šolcas atsisakė viešai pritarti sankcijoms dujotiekiui. Žaliųjų užsienio reikalų ministrė Analena Berbok (Annalena Baerbock) mano, kad konflikto su Ukraina paaštrėjimo atveju "Nord Stream-2" paleisti neįmanoma.
Gynybos ministrė Christina Lambrecht paragino šių klausimų nesusieti. Bundestago narys iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Petras Bistronas (Petr Bystron) pareiškė, kad Berbok turėtų dėti pastangas, jog deeskaluotų situaciją Europoje, o ne gadinti santykius su Rusija vienašališkais kaltinimais. Tuo tarpu dujotiekio sertifikavimas kol kas sustabdytas.
Konfliktas su vyresniuoju broliu
Dėl Rusijos vokiečiai pykstasi su kitomis šalimis. Formaliai Berlynas palaiko Vašingtoną, neatmeta sankcijų ir baiminasi "invazijos į Ukrainą", tačiau politikos detalės skiriasi.
Kol JAV kartu su Britanija stiprina karinę paramą Kijevui siųsdamos ginklus ir įrangą, Vokietija oficialiai paskelbė, kad nieko neketina tiekti, ir uždraudė Baltijos šalims perduoti artilerijos sistemas. Berlynas prieštarauja Maskvos atsijungimui nuo SWIFT ir reikalauja, kad Ukraina įgyvendintų Minsko susitarimus.
Be to, Olafas Šolcas greitai neįsileidžia naujų narių į NATO, nors nėra pasirengęs duoti oficialių garantijų. Atsakydama į tai, Amerikos žiniasklaida ragina "išbraukti Berlyną iš Vašingtono sąjungininkų sąrašo".
Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Germanistikos centro mokslininkas Aleksandras Kamkinas mano, kad tai nerealu.
"Nors kai kuriuos Vokietijos politikus slegia vasalo statusas. Martinas Šulcas kartą pasakė, jog būtų gerai, kad amerikiečiai išvežtų iš Vokietijos branduolinį ginklą. Tačiau Vašingtonas į tai niekaip nereagavo", – priminė germanistas.
Anot jo, Vokietija tebėra priklausoma nuo JAV užsienio politikos, strategiškai remia Vašingtoną, tačiau bando susigrąžinti šiek tiek manevro laisvės ekonomikoje ir energetikos politikoje.