Tačiau Lietuvos žmonės ne itin entuziastingai priėmė savo ministro raginimus ir patarė jam patylėti, kad neprisišauktų bėdų.
— Mariau, ar eisi kovoti prieš Rusiją, kaip ragina karūnuotasis Vytauto Landsbergio anūkas? Jis jau pareiškė, kad jei ekonominėmis sankcijomis nepavyks nuraminti Maskvos, teks griebtis ginklo.
— Taigi tegul pats Gabrielius puola po rusų tankais ir stabdo jų raketas savo pykčiu! Būtent jis su draugais ir seneliu mus tempia į karinį košmarą dėl Ukrainos. Ir asmeniškai man nerūpi, ko ukrainiečiai ir rusai ten nepasidalijo.
— Bet jeigu Ukrainoje įsiplieks karo ugnis, tai jos karštis pasieks ir mus. Ir ką tada darysime? Juk nori to ar ne, bet tu ir aš būsime pašaukti į visuotinę mobilizaciją.
— Verčiau sėsiu su šeima į mašiną ir išvažiuosiu iš šios šalies, kurioje karaliauja idiotai — išprotėjusio KGB informatoriaus klika. Ką turėčiau saugoti? Jų pavogtą turtą? Jų namus ir vilas? Ką jie man žadėjo 1991 metais? Neva, po dešimties metų gyvensime kaip geriausiuose Londono ir Paryžiaus rūmuose. O ką mes turime po 30 nepriklausomybės metų? Valdžioje sėdi saujelė sukčių ir korumpuotų valdininkų, o paprasti žmonės gyvena ne ką geriau nei valdant sovietams. Taigi tegul ši grupė kovoja su rusais. O aš neketinu sukti galvos.
— Na, kodėl tu taip pyksti ant jauno Landsbergio? Juk jis viską daro iš patriotinių paskatų. Taip, jaunas, karštakošis, nepatyręs, bet tikras patriotas.
— Tikras šalies patriotas turėtų galvoti apie tai, kad jo žmonės gyventų gerai ir ramiai, o ne kištų nosį į visas skyles. Dabar iki paskutinio lietuvio ketiname ginti ne tik Ukrainą, bet jau ir Moldovą. Ar įsivaizduoji, kas bus, jei rusų lokys supyks ir letena suduos Lietuvos landynei? Per porą valandų ji subyrės į šipulius! Ir įdomiausia, esu daugiau nei tikras, kad jei rusai tik pajudės link Lietuvos sienų, tai tas pats Gabrielius su seneliu pirmieji suskubs į oro uostą ir nusiplaus į Ameriką. Ir nusispjaus į savo tautą.
— Manau, kad viskas gali būti kitaip. Landsbergių šeima visada sugebėjo prisitaikyti prie bet kurio užkariautojo galios. Gabrieliaus prosenelis gerai sutarė ir bendradarbiavo su vokiečiais Antrojo pasaulinio karo metais, o senelis iš sovietų gaudavo visas premijas už informavimą KGB. Taigi, net jei rusai mus vėl okupuos, tai manau, kad Gabrielius greitai persidažys ir sutiks užkariautojus su gėlėmis ir duona bei druska.