VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 810 761 nuolatinis gyventojas, rodo Statistikos departamento duomenys.
Palyginti su 2001 metų duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo penktadaliu (673,2 tūkst.). Per dešimtmetį po paskutiniojo surašymo nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 232,6 tūkst., arba 7,6 proc.
Gyventojų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo neigiama neto tarptautinė migracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita. Per dešimtmetį iš šalies išvyko 118,9 tūkst. daugiau gyventojų nei atvyko, gimė 113,7 tūkst. mažiau nei mirė.
2021 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, daugiau kaip ketvirtadalis gyventojų gyveno Vilniaus apskrityje, mažiausiai gyventojų užfiksuota Tauragės apskrityje (3,3 proc. visų šalies gyventojų).
Pernai Lietuvoje buvo keturios savivaldybės (Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus), kuriose gyventojų skaičius viršijo 100 tūkst., jose gyveno 39,4 proc. visų šalies gyventojų. Mažiausiai gyventojų gyveno Neringos (3,6 tūkst.) ir Birštono (4,1 tūkst.) savivaldybėse.
Be to, Vilnius yra vienintelis iš didžiųjų miestų, kuriame per dešimtmetį gyventojų skaičius nesumažėjo. Sostinės gyventojų skaičius išaugo 4,1 proc. ir dabar siekia 546,2 tūkst. — tai penktadalis Lietuvos gyventojų.
Pernai Lietuvoje buvo 103 gyvenamosios vietovės, kurios priskiriamos miestams, jose gyveno 1 916,8 tūkst. (68,2 proc.) gyventojų. Per dešimtmetį tarp surašymų miestuose gyventojų sumažėjo 114,5 tūkst. Tuo tarpu 16 tūkst. kaimo gyvenamųjų vietovių gyveno 894 tūkst. (31,8 proc.) gyventojų. Per dešimtmetį tarp surašymų šalis prarado 700 kaimo gyvenamųjų vietovių, gyventojų sumažėjo 118,2 tūkst.