VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos ekonomika, pademonstravusi atsparumą pandemijos sukrėtimui, vidutiniu laikotarpiu ir toliau sparčiai augs. Kartu šalis turi sutelkti dėmesį į ilgalaikių struktūrinių iššūkių sprendimą.
Tokią išvadą po pusantros savaitės trukusio virtualaus tarpinio vizito padarė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai, praneša Finansų ministerija.
Paskelbtame TVF vertinime akcentuojama, kad sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų gerinimas, socialinės nelygybės ir skurdo mažinimas – vieni svarbiausių aspektų, siekiant tvaraus augimo. Pabrėžiama, kad papildomą postūmį šių problemų sprendimui sukuria "Naujos kartos Lietuvos" planas bei jame numatyti įsipareigojimai.
TVF pabrėžė, kad sprendžiant ilgalaikes šalies problemas ypač svarbu užtikrinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir didesnį pajamų iš mokesčių mobilizavimą į valstybės biudžetą. Šiuo tikslu, TVF vertinimu, būtų galima plėsti mokesčių bazę, ypač per nekilnojamo turto ir aplinkosauginius mokesčius, kurie Lietuvoje yra mažesni negu kitose šalyse, ir kurie būtų mažiau žalingi Lietuvos ekonomikai.
"Nors šiuo metu galime pasidžiaugti sparčiu Lietuvos ekonomikos augimu, siekiant tvarios plėtros ateityje, turime jau šiandien spręsti įsisenėjusias struktūrines problemas. Įvertinant TVF bei kitų tarptautinių institucijų rekomendacijas, mūsų prioritetai yra švietimo susitarimo įgyvendinimas, sveikatos sistemos efektyvinimas, skurdo rizikos mažinimas, taip pat žalioji ir skaitmeninė ekonomikos transformacija", – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Kartu ministrė pažymėjo, kad sėkmingam užsibrėžtų tikslų įgyvendinimui reikia užtikrinti papildomus tvarius pajamų šaltinius, kurie būtų mažiau žalingi ūkio augimui.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, struktūrinių reformų įgyvendinimą galės užtikrinti šalies ekonomikos augimas bei ES finansavimas.
"Dabartinis Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos atsparumas ir numatomas tolesnis ekonomikos augimas, taip pat atkeliaujančios ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos sukuria unikalią galimybę įgyvendinti reikšmingas struktūrines reformas. Šios reformos padėtų Lietuvai didinti ūkio konkurencingumą, palaikyti tolesnį spartų atlyginimų augimą ir jų artėjimą prie Vakarų Europos vidurkio", – teigia Šimkus, pažymėdamas, jog Lietuvos bankas jau yra pateikęs savo siūlymus dėl NT mokesčio.
Nors numatoma, kad infliacija Lietuvoje antrąjį šių metų pusmetį sumažės, trumpuoju laikotarpiu TVF įspėja apie galimas rizikas kainų augimui bei akcentuoja poreikį išlaikyti finansinį ir ekonominį stabilumą ir užtikrinti atsparumą ateities sukrėtimams palaipsniui atstatant fiskalinius rezervus.
Diskusijų su TVF metu finansų ministrė Skaistė pabrėžė, jog Vyriausybė didžiausią dėmesį šiemet skirs gyventojų skurdo rizikos mažinimui, pajamų augimui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat šalies saugumui.
Anksčiau "Swedbank" ekonomistai prognozavo, kad šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sieks 7 proc., o kitais metais sumažės iki 2,7 proc. Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę ekonomistai sumažino iki 3,2 proc.
Taip pat prognozuojama, kad Lietuvoje tęsis nedarbo mažėjimas, atlyginimų, vartojimo ir investicijų augimas. Šiemet vidutinis darbo užmokestis turėtų padidėti 8,7 proc., o nedarbo lygis sumažėti iki 6,6 proc.