VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Ateityje Klaipėdos jūrų uostas turės plėstis arba tenkintis mažėjančia krovinių apyvarta, pareiškė uosto generalinis direktorius Algis Latakas.
"Reikės kažkam kažkada priimti sprendimą dėl išorinio uosto. Jeigu nebus galimybių plėstis į išorę, teks apsispręsti — ar mums tinka skaičiai, kuriuos turime šiandien", — sakė Latakas.
Jis pridūrė, kad dėl pasirinkto aplinkosaugos kurso Lietuva turi atsisakyti kitų komerciškai svarbių didelių krovinių.
"Palaida geležies rūda jau nekraunama, tikimės, kad ir nebus kraunama ateityje, nors komerciniu požiūriu tai didelės finansinės netektys – apie du milijonai tonų. Dabar santykiai geri su Kazachstanu, šiandien būtų galimybė iš ten per Klaipėdą vežti anglį, ferolydinius. Bet net nėra minčių apie tokį krovinį, net dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kai krovinių skaičius gali kristi iki 30 procentų, įmonės apie tai net negalvoja", — teigia Latakas.
Lietuva siekė plėtoti išorinį giliavandenį uostą, siekdama padidinti Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą ir išsaugoti jį kaip strateginį Rytų-Vakarų logistikos ir tranzito centrą pietrytinėje Baltijos šalių dalyje. Tačiau šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano prioritetas teikiamas vidinei uosto plėtrai, o išorės klausimas plane atidėtas iki 2030 m.
Pernai Lietuvos uoste buvo perkrauta 45,6 mln. tonų krovinių. Bendras rezultatas buvo 4,6 procento mažesnis, palyginti su tuo pačiu 2020 metų laikotarpiu.
Lietuva praranda tranzitą
Atsižvelgdama į tai, kad Baltarusijos ir Vakarų šalių santykiai smarkiai pablogėjo, ES Minskui įvedė sankcijas, įskaitant susijusias su tam tikrais ekonomikos sektoriais.
Lietuva jau prarado Baltarusijos naftos produktų tranzitą. Be to, neseniai kilo skandalas dėl besitęsiančio trąšų tranzito iš bendrovės "Belaruskalij" JAV sankcijų fone. Sutartis su įmone bus nutraukta. Baltarusijos įmonė nurodė, kad tranzito sutarties pažeidimo atveju ji pasilieka teisę reikalauti atlyginti visą žalą, įskaitant tiesioginius nuostolius ir kompensaciją už trąšų nepristatymą partneriams visame pasaulyje.
Taip pat smarkiai pablogėjo Lietuvos santykiai su Kinija, dėl to verslas susiduria su sunkumais eksportuodamas savo produkciją į Kiniją.
Daugelis ekspertų jau pažymėjo, kad sankcijos, turinčios įtakos Klaipėdos uosto veiklai, pakenks Lietuvos ekonomikai, tačiau Lietuvos valdžia to nenori pripažinti.