Vienas iš Vašingtono, antrasis iš NATO. Kas tiksliai ten parašyta, visuomenei kol kas nežinoma. Tačiau savo spaudos konferencijoje JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas visus patikino, kad staigmenų nebus, rašo RIA Novosti autorė Viktorija Nikiforova.
"JAV nuolaidų nedaro", — Amerikos valdžios poziciją formuluoja žiniasklaida.
"Rusija turi susilaikyti nuo ryžtingų veiksmų, agresyvios retorikos ir atakų prieš mūsų sąjungininkus ir kitas tautas, — sakė Blinkenas. — Rusija privalo pašalinti savo dalinius iš Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos, kur jie dislokuoti be šių šalių sutikimo".
Nežinia, kur Ukrainoje JAV valstybės sekretorius rado rusų dalinius, tačiau aišku, kad kitais dviem atvejais kalbama apie Padniestrę ir Pietų Osetiją.
Blinkenas patvirtino, kad amerikietiškos ginkluotės tiekimas Ukrainai bus tęsiamas ir "jei reikės, šie ginklai bus panaudoti". Jis pažadėjo pagalbą Ukrainos ekonomikai, kuri nuskambėjo ypač ciniškai. Būtent Vašingtonas, įtraukdamas Ukrainą į karines avantiūras, griauna grivinos kursą ir tai, kas liko iš vietos ekonomikos. O dabar tie patys žmonės žada padėti ukrainiečiams pinigais, jei tik tęs provokacijas.
Valstybės sekretoriaus spaudos konferencijoje nuskambėjo visa įprasta ir jau gana pabodusi retorika apie "atviras NATO duris", lojalumą sąjungininkams apskritai ir Ukrainai konkrečiai.
"Mes nesileisime į kompromisus dėl mūsų aljanso saugumo principų ir saugumo Europoje ir Šiaurės Amerikoje, — sakė Blinkenas. — Turi būti gerbiama žmonių teisė pasirinkti savo kelią."
Buvo daug kalbama apie sankcijas Rusijai — Blinkenas vėl pradėjo kalbėti apie "eksporto kontrolę" Rusijos Federacijoje. Tuo tarpu, anot valstybės sekretoriaus, jei "nubausta" Rusija nuspręs apriboti energijos tiekimą Europai ir "naudoti dujas kaip ginklą", tuomet ją vėl teks "bausti". Tačiau tai neišvengiamai juos apribos, nes amerikiečiai taip pat planuoja uždrausti "Nord Stream-2".
Šią sugedusią plokštelę girdėjome ne kartą. Bandymai sumažinti egzistencinius Rusijos reikalavimus Ukrainos problemai taip pat yra gana pabodę. Buvo dar kai kas įdomaus. Ką tiksliai Vašingtonas pasakė į Maskvos pasiūlymus?
Tai buvo pats pirmasis žurnalistų klausimas spaudos konferencijoje: "Ar jūs atsakėte ryžtingai "Ne" į Maskvos reikalavimus niekada neįtraukti Ukrainos ir Gruzijos į NATO ir atitraukti NATO karius nuo Rusijos sienų?"
Ir štai JAV valstybės sekretorius, nuolat laižydamas lūpas ir akivaizdžiai susinervinęs, ėmė išsisukinėti nuo atsakymo. "Nenorėčiau gilintis į detales", — sakė jis ir iš karto perėjo prie abstrakčių mantrų apie "NATO atviras duris“, "ištikimybę principams", "mes ne kartą viešai teigėme..." ir pan.
Šiuo atžvilgiu iškilo natūralus klausimas. Jeigu JAV atsakymas į Rusijos pasiūlymus yra parašytas "nė vieno žingsnio atgal" dvasia, tai kodėl amerikiečiai taip primygtinai reikalauja neskelbti teksto? Kas per velnias slypi detalėse? Tačiau, kad ir kokios išradingos formuluotės ten buvo naudojamos, prasmingos pažangos nebuvo. Laiško tekste Amerikos partneriai lygiai taip pat mikliai išsisukinėjo nuo bet kokių NATO nesiplėtimo į rytus garantijų.
Apie tai ką tik pasakė užsienio reikalų ministras Lavrovas: "Pagrindiniu klausimu šiame dokumente nėra jokios teigiamos reakcijos. Pagrindinis klausimas yra mūsų aiški pozicija dėl tolimesnės NATO plėtros į rytus nepriimtinumo ir smogiamųjų ginklų, galinčių kelti grėsmę, dislokavimo šalia Rusijos Federacijos teritorijos".
Vietoj neišsiplėtimo link Rusijos garantijų — mažos, labai nereikšmingos nuolaidos. "The Wall Street Journal" nutekino, kad JAV prezidento administracija diskutuoja apie naujų karo laivų plaukimo Juodąja jūra taisyklių sukūrimą ir galimybę apžiūrėti amerikiečių raketų sistemas Lenkijoje ir Rumunijoje. Abu turėtų reaguoti į Rusijos "nerimastingumą".
Kaip rašo "The New York Times", JAV raštiškame atsakyme taip pat pateikiami pasiūlymai dėl galimų derybų dėl abipusio atgrasymo, įskaitant vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų ribojimą bei karinių pratybų vykdymą toliau nuo sienų, kad jos neatrodytų kaip pasiruošimas invazijai. Jenso Stoltenbergo teigimu, NATO laiške išsakomi svarstymai dėl Maskvos ir aljanso ryšių atnaujinimo.
"Privalome atkurti savo biurus Maskvoje ir Briuselyje", — sakė NATO vadovas.
Na, tai yra ta pati temos užbaigimo politika, apie kurią ne kartą perspėjo Rusijos vadovybė.
"Derybos dėl galimybės derėtis dėl derybų pradžios". Lygiagrečiai su šiais taikiais gestais vyksta tiesioginis eskalavimas. Šeši amerikiečių naikintuvai ką tik nusileido Estijoje. Valstybės departamento atstovas Nedas Praisas patvirtino, kad amerikiečiai neleis "Nord Stream-2" paleisti Rusijos "invazijos" į Ukrainą atveju.
Tuo tarpu JAV vis dar nėra vienybės dėl Ukrainos. Riaumojantis neokonų, biurokratų ir apmokamų žurnalistų choras negali užgožti balsų tų, kurie mano, kad JAV nereikia eskaluoti įtampos ir provokuoti Rusiją. Kad beprasmiška ir pavojinga, bet daug protingiau būtų įvykdyti visus Maskvos reikalavimus ir grįžti prie karinių blokų konfigūracijos, buvusios prieš 25 metus.
Per pastarąsias savaites matėme daugybę įvairiausių ekspertų, kurie tvirtina, kad nei Ukraina, nei Gruzija NATO nereikalingi. Ir net Baltijos šalys taip pat nereikalingos. Ir apskritai visa Rytų Europa.
"Kam apskritai reikalinga NATO, kokia jos prasmė, jei Tarybų Sąjunga, nuo kurios turėjo gintis, išnyko prieš trisdešimt metų? — "Fox News" vedėjas Takeris Karlsonas (Tucker Carlson) užduoda natūralų klausimą.
"(Ar jie nori — Sputnik) pradėti trečiąjį pasaulinį karą? — reagavo buvęs prezidentas Trampas į idėją pasiųsti penkiasdešimt tūkstančių amerikiečių karių į Europą kovoti už Ukrainą. — Beprotybė. Su manimi tai niekada nebūtų nutikę".
Tai yra, tarp Amerikos elito yra akivaizdus nesutarimas dėl situacijos, kurią jie patys sukūrė. Panašu, kad jie patys nesupranta: ar agresyvi Vašingtono politika tebėra suvaldytas chaosas, ar jau nevaldomas? Ir ką aš dabar galiu padaryti? Yra tik vienas atsakymas: vilkinti laiką, kalbėti šia tema, rašyti apie nieką.
Tačiau dar didesni prieštaravimai drasko ir Didžiąją Britaniją, ir pagrindines Europos galias. Anglosaksai vėl bando supriešinti Vokietiją ir Prancūziją prieš Rusiją. Europiečiai, atsižvelgę į istorinę patirtį, priešinasi, kiek gali.
Šiuo metu Paryžiuje vyksta derybos dėl "Normandijos ketverto", skirtos padėti situacijai Ukrainoje sugrąžinti kažkokį normalumą. Visos šalys dar kartą patvirtino savo besąlygišką įsipareigojimą laikytis paliaubų režimo. Vokietija iš esmės nenori tiekti ginklų Ukrainai ir ką tik uždraudė tai daryti Estijai — estai ketino siųsti vokiečių ginklus į Kijevą. Užtat vokiečiai (žinoma, ne be gudrios užuominos) išsiuntė į Ukrainą penkis tūkstančius šalmų.
"Ką jie toliau atsiųs? Pagalvių?" — klausė Kijevo meras Vitalijus Klička.
Tuo tarpu britų elitas iškilaus žurnalisto ir aristokrato Patriko Vinturo (Patrick WIntour) lūpomis priekaištauja Prancūzijai ir Vokietijai, kad jos nėra pakankamai agresyvios Rusijos atžvilgiu. Jie kaltinami "užsispyrusiu noru atleisti ir perdėtu optimizmu Putino atžvilgiu". Būtina eiti į karą – ir jokių pasiteisinimų. O jei jie nedalyvaus, Vašingtonas išjungs dujas, savaime suprantama – "Nord Stream-2".
Europiečiai pamažu pradeda suprasti, kad amerikiečiai nori su jais kovoti. Amerikiečiai pradeda suprasti, kad europiečiai darys viską, kad taip nenutiktų. Nieko keisto, kad Vašingtonas prašo neviešinti laiško Maskvai teksto. Esant tokiam abipusiam nepasitikėjimui aljanso viduje, bet koks posūkis, bet kokia frazė gali būti interpretuojama kaip įrodymas, kad Vašingtonas derasi su Maskva atskirai, neatsižvelgdamas į sąjungininkų nuomonę.
Po Afganistano beveik visos NATO valstybės narės atvirai kalbėjo, kad amerikiečiai iš anksto susitarė su Talibanu dėl savo karių išvedimo, o sąjungininkai apie tai buvo informuoti tik po to. Derybos su Maskva sukelia dar didesnius neramumus tarp sąjungininkų. Jei Prancūzijai ir Vokietijai nereikia jokių konfliktų, tai Lenkija, Baltijos šalys ir kiti jaunesni NATO broliai tik į juos veržiasi. Iš čia ir padidintas slaptumas, ir diplomatinės sąveikos stilius, neregėtas istorijoje: "Aleksas — Justui", nieko daugiau.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.