VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Žiniasklaida pranešė apie sensaciją: NeoCoV koronavirusas, nustatytas pas Pietų Afrikos šikšnosparnius, gali patekti į ląsteles naudodamas tą patį mechanizmą kaip SARS-CoV-2. Daugelį tai labai sutrikdė. Kas iš tikrųjų atsitiko ir ar yra pagrindo nerimauti, aiškinosi RIA Novosti autorė Tatjana Pičiugina.
Atsakymus pateikia šikšniuko nykštuko išmatos
2011 ir 2012 metais vokiečių mokslininkai kartu su kolegomis iš Pietų Afrikos rinko šikšnosparnių išmatų mėginius Kvazulu-Natalio ir Vakarų Kapo provincijose. Juos domino nauji koronavirusai, plintantys tarp šių mažų šikšnosparnių.
Šikšnosparniai yra natūralūs žmonėms pavojingų infekcijų, tokių kaip Ebolos virusas, rezervuarai. Jie taip pat turi į SARS panašių virusų, kurie pirmą kartą sukėlė protrūkį 2002–2003 metais Pietryčių Azijoje. Tada 2012 metais Arabijos pusiasalyje buvo netipinė pneumonija. Tai sukėlė MERS-CoV. Tada mirė apie penkiasdešimt žmonių.
Taigi, surinkę 13 rūšių 62 šikšnosparnių išmatas, mokslininkai atliko PGR analizę, kad nustatytų norimą RNR. Penki mėginiai buvo teigiami dėl RdRp (nuo RNR priklausomos RNR polimerazės) geno, kuris yra koronaviruso indikatorius. Keturi priklausė alfakoronaviruso genčiai, todėl buvo atidėti, o vienas sulaukė ypatingo dėmesio. Tai buvo betakoronavirusas, kuriam priklauso MERS sukėlėjas. Jis buvo rastas mėginyje, paimtame iš afrikietiškos lygianosių šikšnosparnių rūšies Neoromicia, cf. zuluensis.
Jam buvo suteiktas kodas PML/2011. Nors virusas buvo išskirtas tik iš vieno gyvūno, mokslininkai manė, kad tai labai svarbus žingsnis siekiant išsiaiškinti MERS-CoV kilmę, ir paskelbė straipsnį.
NeoCoV parodo, ką gali
Po metų ta pati mokslininkų grupė, vadovaujama profesorių Wolfgango Preiserio ir Jano Drexlerio, analizavo PML/2011 genomą, kuris galiausiai gavo normalų pavadinimą — NeoCoV. Paaiškėjo, kad jis labai panašus į MERS-CoV, abu aiškiai priklauso tam pačiam kladui. Tačiau evoliucijos procese jų keliai išsiskyrė.
Lygindami mokslininkai nustatė, kad rekombinacija įvyko seniai, tai yra NeoCoV genetinės medžiagos restruktūrizavimas, dėl kurio atsirado MERS-CoV. Ji užkrėtė kupranugarius, vystėsi juose, įgijo naujų savybių ir užkrėtė žmones. Labiausiai tikėtina, kad "dykumos laivai" yra tik tarpiniai patogeno šeimininkai, o jo protėvis buvo lygianosių šeimos šikšnosparnių populiacija, kuriai priklauso Neoromicia, cf. zuluensis.
Tuo tarpu MERS-CoV protėvio Afrikoje paieškos tęsėsi. Amerikiečių mokslininkai kartu su kolegomis iš Ugandos paėmė tiesiosios žarnos tepinėlį iš šikšnosparnio, paimto 2013 metų vasarį, ir rado kitą betakoronavirusą, kurio genomas 91 procentais panašus į NeoCoV genomą ir 87 procentais panašus į MERS-CoV. Jis buvo pažymėtas taip: PREDICT/PDF-2180. Buvo daug skirtumų S-baltyme — svarbiausiame elemente, su kuriuo koronavirusas prilimpa prie gyvos ląstelės membranos. Beje, panašus dalykas yra ir laukinių ežių populiacijoje.
Kinai nusprendė tiksliai ištirti, kaip NeoCoV ir jo giminaitis PREDICT/PDF-2180 patenka į organizmą. Pavyzdžiui, MERS-CoV apgaudinėja ląstelę naudodamas DPP4 baltymų molekules, esančias jos paviršiuje. Tyrėjai sukonstravo chimerinį virusą su norimais fragmentais ir juo užkrėtė Vero (žaliosios beždžionės inkstų) ląstelių linijas, modifikuotas taip, kad jos gamintų įvairių gyvūnų membraninius receptorius.
Keista, bet paaiškėjo, kad NeoCoV ir PREDICT/PDF-2180 gali panaudoti žmogaus ACE2 receptorių, nors ir nelabai efektyviai. Taip veikia SARS-CoV-2. Be to, mutacija S baltyme gali pagerinti abiejų virusų savybes. Mokslininkai netgi pripažįsta, kad jie turi latentinį potencialą užkrėsti žmones prisitaikydami prie "antigeninio dreifo". Tai ypač pasakytina apie labai mutavusio "omikron" varianto plitimą.
Straipsnis buvo paskelbtas sausio 25 dieną išankstinių spaudinių, tai yra tekstų, kurie dar neperėjo redakcinės peržiūros, svetainėje. Tai sujaudino sensacijas mėgastančią žiniasklaidą.