VILNIUS, sausio 30 — Sputnik. Įvairiose pasaulio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad COVID-19 epidemijos sąlygomis žmonės patiria mažiau malonumo iš intymaus artumo, rečiau mylisi. Mokslininkai tai sieja su "lokdaunais", socialine izoliacija, padidėjusiu nerimu. Kas dabar bus su gimstamumu — RIA Novosti autorės Tatjanos Pičuginos medžiagoje.
Covid ir seksas
"Ar pandemija turi įtakos seksualiniam gyvenimui?" — tokį klausimą uždavė mokslininkai iš Rumunijos. Jie rado 64 mokslinius darbus šia tema iš įvairių šalių, tačiau tik septyni buvo priimtinos kokybės — iš JAV, Britanijos, Kinijos ir Turkijos. Rezultatai nuvilia: iš beveik septynių tūkstančių apklaustų savanorių dauguma pastebėjo seksualinio aktyvumo sumažėjimą. Vidutiniškai — 4,4 karto, palyginti su laiku iki pandemijos, paskaičiavo metaanalizės autoriai.
Pavyzdžiui, Turkijoje į mokslininkų internete paskelbtą anketą per 2020 metų birželį atsakė 1 356 žmonės. Daugelis skundėsi seksualinio potraukio susilpnėjimu. Blogiausia vienišiems žmonėms, rūkantiems, bevaikiams, bedarbiams, taip pat tiems, kas turi nuolatinį partnerį. Ypač skaudžiai nukentėjo sostinės regiono gyventojų intymioji sfera, tikriausiai dėl griežtesnių kovos su epidemijų priemonių ir aukšto sergamumo lygio.
Jei iki koronaviruso pandemijos respondentai mylėdavosi vidutiniškai 1,8 karto per savaitę, tai dabar — 1,3 karto. Tačiau dažniau griebiasi masturbacijos. Galbūt žmonės bijo užsikrėsti koronavirusu lytinių santykių metu, todėl mieliau apsieina be partnerio, teigia mokslininkai.
Netiesiogiai apie seksualinio aktyvumo mažėjimą liudija ir krizė kontraceptikų rinkoje. Pavyzdžiui, "Karex" pardavimai sumažėjo 40 procentų. Kiti rinkos dalyviai taip pat pastebi pajamų mažėjimą. Viena iš priežasčių — sumažėję pirkimai iš valdžios ir nevyriausybinių organizacijų pusės, be to, gyventojai turi mažiau priežasčių naudoti kontraceptines priemones dėl karantino ir kelionių atšaukimų.
Apie tą patį kalba ir nauji duomenys iš Liuksemburgo. Pandemija labai pakeitė vienos iš labiausiai klestinčių pasaulio šalių, kurioje, be to, daug užsieniečių, gyvenimą. Tikriausiai baimė užsikrėsti didino nerimą, prisidėjo prie depresijos plitimo. Iš 556 respondentų 2021 metų žiemą daugelis pranešė apie intymių kontaktų sumažėjimą, seksualinio malonumo susilpnėjimą. Reikalai buvo šiek tiek geriau nuolatinėms poroms.
Epidemijų metu dažnai stebimas psichikos sutrikimų, nerimo ir depresijos simptomų antplūdis. Visa tai yra fiziologinė reakcija į nestabilumą. Yra žinoma, kad įgimtas žmonių savisaugos instinktas yra stipresnis nei poreikis tęsti giminę. Nenuostabu, kad pandemijos metu seksualumas nuėjo į antrą planą. Dėl to pablogėjo gyvenimo kokybė. Tačiau rumunų mokslininkai daro išvadą, kad kai pavojus praeis, intymus gyvenimas sugrįš į įprastas vėžes.
Demografinė skylė ir kūdikių bumas
Neramūs laikai dažnai lemia gimstamumo mažėjimą. Taip buvo per ispaniškojo gripo epidemiją 1918–1920 metais, Didžiąją depresiją JAV ir pasaulinę ekonomikos krizę 2008 metais. Dabar situacija panaši.
JT gyventojų fondo ataskaitos autoriai pažymi, kad per pastaruosius dvejus metus daugelyje išsivysčiusių šalių iš tikrųjų gimė mažiau vaikų. Labiausiai šisrodiklis nukrito Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ir Ispanijoje.
Tačiau šis poveikis yra trumpalaikis ir laikinas, pabrėžiama dokumente. Kritimas įvyko 2021 m. žiemą, po to rodikliai smarkiai ėmė augti ir netgi buvo pastebima kilimo tendencija, palyginti su pradiniu tašku. Išimtis — Portugalija, kuri dar neišlipo iš depresijos.
Jungtinėse Valstijose su gimstamumu blogai ne pirmus metus, ir pandemija tai tik pablogino. Tačiau tokiose šalyse kaip, pavyzdžiui, Brazilija mažėjimą greičiausiai nulėmė vėluojanti naujagimių registracija.
Tuo pačiu metu skurdžiuose Afrikos regionuose gimstamumas didėja, tačiau neplanuotų nėštumų, įskaitant ir tarp paauglių, sąskaita. Taigi, Malavis pridėjo 11 procentų, palyginti su 2019 m. Vienas iš veiksnių — medicininės priežiūros, įskaitant reprodukcines technologijas, teikimo moterims trikdžiai.
Šiaurinėse Europos šalyse, tokiose kaip Danija, Norvegija, Suomija, atvirkščiai — kūdikių bumas. Airijoje antrąjį 2021 metų ketvirtį vaikų gimė 16,5 procento daugiau nei įprastai, Suomijoje — septyniais.
Daug kas turi įtakos gimstamumui: ekonomika, politika, gyventojų išsilavinimo lygis. Nestabilumo laikotarpiu žmonės linkę atidėti šeimos pagausėjimą, todėl Šiaurės Europoje kilęs kūdikių bumas mokslininkus labai nustebino. Ši anomalija paaiškinama tuo, kad epidemija ten silpnesnė nei pietuose, o valstybės parama tėvams — stipresnė. Jie apmoka vaiko priežiūros atostogas, suteikia nuotolinį režimą, leidžiantį mamoms derinti darbą ir šeimos rūpesčius.