Tačiau darbotvarkėje – "smūgis į pačią širdį" Rusijos finansų sistemai. Be kita ko, tai prieigos prie Tarptautinio valiutos fondo (TVF) lėšų moratoriumas. Kiek tai realu ir ar galima apsieiti be paskolų, svarsto RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.
Su naujomis jėgomis
Laukdami Rusijos "karinės agresijos" Ukrainoje, Vakarai išsako vis naujas "griežtų" ekonominių sankcijų versijas. Didžiosios Britanijos "Financial Times" duomenimis, ugnies linijoje atsidurs didžiausios kredito organizacijos: "Sberbank", VTB, "Gazprombank", Rusijos tiesioginių investicijų fondas ir "Alfa-Bank".
Vašingtonas ir Briuselis nori "išjungti" Maskvą iš tarptautinės finansų sistemos, ko nepavyko padaryti "po Krymo aneksijos 2014 metais", pažymi laikraštis. Tai rimta grėsmė. Atsijungimas nuo SWIFT iš tiesų gali sukelti didelių eksporto ir importo sutrikimų. Tačiau yra alternatyvų.
Visų pirma, Kinijos CIPS, apsaugotas nuo JAV žvalgybos agentūrų, leidžia atsiskaityti doleriais, juaniais ir rubliais su didžiausiais Kinijos bankais. Arba Rusijos banko finansinių pranešimų perdavimo sistema (SPFS): 335 dalyviai iš aštuonių šalių.
"Žinoma, perėjimas užtruks, atsiras sąnaudų atliekant konvertavimo ir mokėjimo operacijas, bet Rusija yra gana pajėgi apeiti tariamas JAV ir Europos sankcijas", – sakė Aukštosios finansų valdymo mokyklos docentas Valerijus Korneičiukas.
Patys nukentės
Tarptautine tarpbankine sistema SWIFT naudojasi daugiau nei 11 tūkstančių organizacijų dviejuose šimtuose šalių. Rusija patenka į didžiausių operatorių trejetuką, o nuo 2014 metų jai vis gresia veiklos nutraukimas. Priežastys įvairios – ir Krymas, ir Donbasas, ir Skripalių atvejis, ir situacija su Aleksejumi Navalnu.
Dabar jie sulaikę kvapą laukia "karinės agresijos" Ukrainoje. Tačiau viskas neapsiriboja ilgalaikėmis grėsmėmis. Priežastys akivaizdžios – nukentės Maskvos prekybos partneriai, Europos ir Amerikos verslas. Kaip sausį pranešė Vokietijos laikraštis "Handelsblatt", remdamasis vyriausybės šaltiniais, Europos šalys, nepaisant visų kalbų, jau atsisakė ketinimo palikti Rusiją be SWIFT.
Buvo manoma, kad tai sukels per daug problemų. Trumpuoju laikotarpiu tai destabilizuos finansų rinkas, o vidutiniu laikotarpiu susiformuos alternatyvi mokėjimų infrastruktūra, kurioje Vakarai neteks dominuojančio vaidmens.
"Tai yra sankcijos, panašios į spaudimą Kubai, Iranui, Šiaurės Korėjai, tik priešo mastai ir jo įtaka pasaulio ekonomikai yra daug didesnė, todėl galime tikėtis tam tikrų veiksmų prieš valstybės bankus ir valstybės skolą, bet nieko daugiau", – sakė Aukštosios finansų valdymo mokyklos Analitikos studijų katedros vedėjas Michailas Koganas.
Skolintoja, o ne skolininkė
Be to, anot "Financial Times", diskutuojama apie prieigos prie TVF lėšų ribojimą. Kalbama apie specialiąsias skolinimosi teises (SDR). Tai tarptautinės atsargos, sukurtos 1969 m. Iš viso dabar išdalinta 660,7 mlrd. SST (apie 943 mlrd. USD). Jų vertė nustatoma kasdien pagal pagrindinių valiutų – JAV dolerio, euro, Kinijos juanio, Japonijos jenos ir svarų sterlingų – rinkos kursą.
Turiu pasakyti, kad visa ši iniciatyva atrodo gana keistai, ypač turint omenyje, kad Rusija yra praktiškai nepriklausoma nuo TVF. 2021 m. rugpjūčio mėn., skirstydama lėšas prieš krizę, Maskva iš fondo gavo 18 mlrd. USD ir papildė aukso ir užsienio valiutos atsargas, kurios sausio 21 d. siekia 639,6 mlrd.
Skirtingai nei TVF paskolos, SST finansavimas nereiškia jokių sąlygų ir įsipareigojimų – jo nereikia grąžinti. Sankcijų rizika taip pat yra minimali.
"Tai ne doleriai kaip mokėjimo priemonė, o rezervinis turtas. SST dalis Rusijos aukso ir užsienio valiutos atsargose siekia 3,8 proc. Jų blokavimas ypatingos įtakos neturės ir jokiu būdu nepaveiks nacionalinės valiutos stabilumo. Didžiausi šalies bankai ir Tiesioginių investicijų fondas neturi galimybės dirbti su SST pagal statusą. Tai tik Centrinio banko kompetencija", – aiškina Aukštosios finansų valdymo mokyklos ekspertai.
Draudimas vykdyti operacijas su SST nėra labai svarbus, pritaria investicinės bendrovės "Algo-Capital" vyresnysis rizikos vadovas Vitalijus Manžosas. Tačiau toks žingsnis parodytų aiškų Rusijos teisių pažeidimą tarptautinėje arenoje. Po to daugelis kitų sankcijų būtų suvokiamos kaip priimtinos.
Per SDR galima gauti finansavimą iš TVF, tačiau Rusijai jau seniai nereikia pinigų iš tarptautinio kreditoriaus. Nuo 2000 m. Maskva į fondą niekada nesikreipė. O 2005 m. sausį ji sumokėjo visą skolą ir ilgą laiką veikė kaip TVF kreditorė.
Finansų universiteto prie Rusijos vyriausybės Vadybos ir inovacijų katedros docentas Michailas Chačaturianas priduria: toks sprendimas teisiniu požiūriu būtų gana problemiškas. Tokios sankcijos nėra minimos TVF rekomendaciniuose dokumentuose, ir vargu ar realu jas greitai įvesti. Atsižvelgiant į tai, kad Rusija yra grynasis kreditorius, tai greičiau padarys nepataisomą žalą pačios organizacijos įvaizdžiui, nei turės įtakos šalies ekonomikai.