Po dviejų savaičių, vasario 16 d., bus švenčiama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Pats įvykis įvyko 1918 m., tačiau per pastaruosius 30 metų šią dieną prisimenami ne Lietuvos valstybės steigėjai, o Lietuvos naujausių laikų politikos patriarchas, Vytautas Landsbergis.
Bet panašu, kad šiemet jam nebus leista kalbėti.
Kaip susipažinti su velniu?
"Sputnik" korespondentas kalbėjosi su Lietuvos aktyvistu, kuris sugalvojo naują protesto rūšį – atvykti į oficialius renginius, bet neleisti tam tikriems politikams jų vesti.
"Nesvarbu, kiek iš mūsų susirinktų, nesvarbu, prieš ką mes protestuojame, valdžios institucijos apsimeta, kad mūsų nėra, jie vadina tūkstančius protestuotojų marginalų krūva. Vadina mus plokščiažemiais, kuriems rūpi tik sukelti riaušes. Po Seimo langais protestavo tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos. Bet tik keli opozicijos parlamentarai atėjo pas mus, likusi dalis paslėpė už Seimo sienų. O viskas baigėsi specialiųjų pajėgų atvykimu ir taikaus protesto išvaikymu. Bet aš sugalvojau, ką daryti, kad mūsų nebegalėtų ignoruoti, kad net visiškai akli žmonių tarnai pradėtų su numis skaitytis", – sakė Antanas Kandrotas.
Po protesto praėjusių metų rugpjūčio 10 d. jam buvo iškelta baudžiamoji byla, buvo taikoma kardomoji priemonė – namų areštas, bet tai jo neįbaugino. Net draudimas priartėti prie Seimo, vyriausybės, prezidento rezidencijos ir kitų reikšmingų objektų negalėjo sustabdyti – "jei labai nori, spragų galima rasti bet kuriame įstatyme".
Būtent jis pasiūlė ne rengti atskirus protestus, sankcionuotus mitingus, bet atvykti į oficialius renginius, kuriuose valdžios institucijos dalyvauja, ir ten sukelti triukšmą.
"Na, kas galėjo uždrausti mums atvykti prie Seimo sausio 13 d. švęsti gynėjų laisvės dieną? Štai aš ir pasiūliau visiems aktyviems piliečiams ateiti ir triukšmauti, kad mus išgirstų, bet patys valdžios atstovai negalėtų kalbėti. Galų gale, kaip susipažinti su velniu? Ateiti į šventę pas velnią. Prezidentui Nausėdai kalbant, žmonės tylėjo, tačiau išėjus premjerei Ingridai Šimonytei ir pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, žmonės taip triukšmavo, kad jų nesigirdėjo. Ir renginys buvo baigtas. Pagal planą pasirodymams dar buvo likusios devynios minutės, bet viskas baigėsi. Turėjo kalbėti Vytautas Landsbergis, bet nenorėjo apsijuokti. Tiesiog protestuotojus pavadino fašistais", – juokiasi pašnekovas.
Tad vasario 16 dieną Antanas Kandrotas ragina visus, nesutinkančius su valdžios veiksmais, ateiti į Pilies gatvę ir neleisti kalbėti "patriarchui" Landsbergiui. Beje, nepaisant draudimo, sausio 13-ąją visuomenininkas buvo prie Seimo – tik pro protestuotojus praėjo, o minioje nestovėjo – nuėjo į patį parlamentą, kur jam buvo išduotas leidimas. Tai ir yra atsakymas į klausimą apie spragas.
Liaudis taip pat turi teisę švęsti
Tuo tarpu opozicijos aktyvistai vis dėlto pateikė prašymus gauti leidimą susibūrimams surengti. Pasak Vilniaus savivaldybės, akcijas prašė suderinti "Šeimų sąjūdis" ir tam tikras asmuo, kurio neįvardija pagal Asmens duomenų apsaugos įstatymą.
"Tačiau sprendimas dar nebuvo pateiktas. Prioritetas valstybės ir savivaldybių renginiams", – informavo juos.
Pavyko nustatyti, kad minėtas asmuo yra politikas ir žurnalistas Algirdas Palekis, teismo nuteistas pagal neįrodytą kaltinimą šnipinėjimu kalėti šešerius metus. Kol apeliacinis skundas nagrinėjamas, jis taip pat yra laisvėje, jam skirtas laisvės apribojimas. Tik, skirtingai nuo Antano Kandroto, jam uždėta elektroninė apykojė.
"Taip, pateikiau prašymą savivaldybei, – sakė politikas "Sputnik" korespondentui. – Kaip sako opozicionieriai, Landsbergis šią šventę jau privatizavo. Pagal tradiciją kiekvieną Vasario 16-ąją rėžia kalbą iš balkono, o iš tikrųjų tą dieną Lietuvoje yra pagerbtas tik vienas žmogus – jis pats. Tačiau Nepriklausomybės šventė priklauso visai Lietuvai, visiems jos gyventojams, ir daugelis žmonių socialiniuose tinkluose išreiškė norą švęsti šią dieną Vilniuje. Todėl aš pateikiau paraišką".
Paleckis pažymėjo, kad Pilies gatvėje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną nori švęsti ne tik Vytautas Landsbergis, bet ir paprasti žmonės, o tam reikia sutikimo. Todėl ir kreipėsi į savivaldybę. Sprendimas bus priimtas trečiadienį.
"Jei man atsakys, tęsime derybas su savivalda. Jie turi suprasti, kad iš jų reikalaujama ne leidimo, o sutikimo. Pažiūrėkime, kaip jie pagrindžia savo atsakymą. Kaip paprastiems žmonėms gali būti atimta teisė? O kas bus, kai šitie patys žmonės pamatys vadinamąjį patriarchą, prognozuoti neįmanoma. Asmeniškai aš manau, kad Landsbergiui laikas visiškai pasitraukti, nes jis tik erzina žmones savo išvaizda. Tada niekas nešvilps", – apibendrino Algirdas Paleckis.
Nustokite gąsdinti rusų tankais
"Vasario 16-ąją būtinai ateisiu prie Signatarų namų – nepraleidžiu nė vieno protesto. Paskutinį kartą išėjau sausio 13 dieną, kai Šimonytė ir Čmilytė-Nielsen buvo nušvilptos. Esu pasipiktinęs, kad tai daro valdžia, negirdi žmonių. Lietuvoje dabar, kaip ir sovietmečiu, žmonės atskirai, valdžia atskirai. Anksčiau mus gąsdino rusų tankais, tačiau dabar matome, kad nieko panašaus nebus. Ir tai ypač pastebima dabar, kai prasidėjo visa ši isterija aplink Ukrainą", – sako vilnietis Viačeslavas Chochlovas.
Jis pabrėžia, kad dabartinė valdžia jau 30 metų remiasi istorijomis apie išorinį priešą, kad tik tai padėjo nukreipti dėmesį nuo vidinių problemų, tačiau žmonės jau seniai mato tiesą ir pradėjo aktyviai reikšti savo nepasitenkinimą. O dabar valdžia bijo. Įdomu tai, kad taikių, bet triukšmingų protestų idėją perėmė ir kaimynai – latvių aktyvistai.
Neseniai Rygos centre Latvijos prezidentas Egilis Levitas atidengė paminklą latvių disidentui Gunarui Astrai. Tačiau pačiu svarbiausiu momentu, kai, tikėdamasis patekti į istoriją, jis pradėjo sakyti ugningą kalbą, aplink susirinkę žmonės išsitraukė švilpukus ir pradėjo švilpti. Jie švilpė taip, kad nesigirdėjo valstybės vadovo kalbos. Ir kaip lietuvius Landsbergis išvadino fašistais, Latvijos teisingumo ministras Janis Bordanas latvius išvadino okupantų pakalikais. Paaiškėjo, kad valdžia tokiam protesto tipui nepasiruošusi ir akivaizdžiai nevaldo nervų – tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. To ir siekia Baltijos šalių aktyvistai. Tik Estija kol kas tyli.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.