"Deutsche Welle" — Vokietijos federalinė vyriausybės agentūra — TSRS pradėta transliuoti 1962 metais. Sovietmečiu trumpųjų bangų radijo signalas tai strigdavo, tai ne, po to jau Rusijos laikais techniškai pasenęs transliavimas baigėsi, jį pakeitė internetas ir palydovas, pasakoja RIA Novosti autorius Maksimas Sokolovas.
Minint federalinės institucijos 60-metį, "Deutsche Welle" Maskvos biuro vadovas Jurijus Rešeta gavo oficialų Rusijos užsienio reikalų ministerijos nurodymą uždaryti biurą iki penktadienio 09:00 ir grąžinti darbuotojų akreditaciją.
Atrodo, kad akredituojančios šalies ryžtas buvo visiška staigmena vokiečiams (dažniausiai iš tikrųjų rusams) "DW" darbuotojams, neva "Rusijos valdžia nedrįs mūsų uždaryti".
Nors vasario 2 d., trečiadienį, Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė žiniasklaidai pranešimus, kurie tarsi nepaliko vietos iliuzijoms. Reaguodama į RT DE televizijos kanalo uždraudimą Vokietijoje, Rusija paskelbė, kas numatyta: a) DW biuro uždarymas; b) visų DW biuro darbuotojų akreditacijos nutraukimas; c) DW palydovinio ir kitokio transliavimo nutraukimas Rusijos teritorijoje; d) inicijuoti svarstymą dėl DW pripažinimo užsienio žiniasklaidos priemone, veikiančia kaip užsienio agentas; e) pradėti rengti neskirtą skelbti Vokietijos Federacinės Respublikos valstybinių ir visuomeninių struktūrų atstovų, dalyvaujančių ribojant RT DE transliavimą, ir kuriems bus uždrausta atvykti į Rusijos teritoriją, sąrašo sudarymo procesą.
To negalima pavadinti klastingu išpuoliu. Šių metų sausio 18 d., per Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Burbock vizitą Maskvoje, Smolenskajos aikštėje, jai buvo pasakyta, kad reikalai juda veidrodinių priemonių link – kaip jūs su RT DE, taip ir mes su DW. Dvi savaitės buvo duotos padėčiai pakeisti, po to pažadas buvo įvykdytas.
Gali būti, kad ponia Berbock Sergejaus Viktorovičiaus Lavrovo įspėjimą palaikė 257-uoju Kinijos įspėjimu.
"Maskva reiškia susirūpinimą ir net nepasitenkinimą dėl RT DE uždarymo – taip įvairiomis progomis reiškia susirūpinimą, bet ji apsiribos tuščiomis kalbomis, nėra ką sureikšminti". Tačiau vakar paaiškėjo, kad kalbos nebuvo tuščios. Paprastai kalbant, diplomato menas – įvertinti partnerio išreikšto rūpesčio rimtumą, pasirengimą ryžtingiems veiksmams. Nes vienas dalykas yra parodyti nepajudinamą, bet sąmoningą ryžtą aiškių perspėjimų fone, o kitas – neteisingai įvertinti pašnekovo susirūpinimo laipsnį.
Ir čia ne apie tai, ar partneriams patinka toks Rusijos politikos griežtinimas, ar ne. Galbūt jie yra labai nelaimingi. Tačiau jau bent metus šis griežtinimas vyksta. Pernai sausį Aleksejus Anatoljevičius Navalnas taip pat tikėjo, kad jie nedrįs ir nurims, ir kartu su savo šalininkais labai nusivylė, kai jie išdrįso laikytis Baudžiamojo proceso kodekso normų.
Tarkime, dabar mes kalbame ne apie rašytines normas, o apie normas, "paremtas abipusiškumo principu". Tačiau abipusiškumas tarptautiniuose santykiuose (kartais dar vadinamas taliono dėsniu, "akis už akį, dantis už dantį") yra labai sena taisyklė. O jei be galo norisi įskaudinti savo partnerį (pavyzdžiui, užčiaupiant jam burną), visada turėtumėte atsiminti, kad partneris taip pat gali rasti kamščius.
Žinoma, bus nekalta nuostaba – "o mus už ką?". DW generalinis direktorius mano, kad "Rusijos valdžios institucijų taikomos priemonės niekaip nesuprantamos ir yra pernelyg audringa reakcija" (nors net ir perdėta reakcija nėra visiškai nesuprantama), o Vokietijos žurnalistų sąjunga (DJV ) ragina Vokietijos vyriausybę "garsiai protestuoti prieš šį cenzūros aktą" (o kaipgi garsus protestas prieš cenzūros aktą prieš RT DE?), bet šie skambūs pareiškimai rodo visišką nežinojimą, kaip diplomatinės atstovybės elgiasi veidrodinių priemonių atveju.
Diplomatinius papročius sugalvoja ne kvailiai, o jei šiandieniniai žurnalistai ir politikai apie šiuos papročius net negirdėjo, tuomet tegul vykdo pasaulio proletariato lyderio priesaką "Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.