VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Keturios susisiekimo sektoriaus valstybės įmonės: Lietuvos oro uostai, "Oro navigacija", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Vidaus vandens kelių direkcija – per šiuos metus bus pertvarkomos į akcines bendroves, praneša Susisiekimo ministerija.
Pažymima, kad ši pertvarka įgyvendindama atsižvelgiant į Vyriausybės ir Seimo sprendimus bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas.
"Įmonės teisinio statuso keitimas yra esminis įvykis įmonės veikloje — jis svarbus tuo, kad pasikeitus statusui dažniausiai keičiasi ir įmonės valdymo modelis, o tai paliečia visą organizaciją. Tai ilgas procesas, todėl siekiant gerai jam pasirengti būtina detaliai išanalizuoti esamą situaciją, numatyti įmonės savininko lūkesčius, sudaryti detalų teisinio statuso keitimo veiksmų planą ir įgyvendinti jame numatytus veiksmus", — pastebi VšĮ "Valdymo koordinavimo centras" direktorius Vidas Danielius.
Jis taip pat priduria, kad pagrindinės rizikos, su kuriomis gali susidurti pertvarkomos įmonės, yra politinės valios stoka, skirtingi suinteresuotų šalių lūkesčiai, ilgai besitęsiantis procesas ar reikalingų kompetencijų trūkumas.
"VĮ virsmas į AB nėra nei paprastas, nei greitas procesas. Dažnai valstybinėse įmonėse taikytos ydingos praktikos yra tiek įsigalėjusios, kad pasikeitimui prireikia dešimtmečio. Vis dėlto sėkmingai įgyvendinus reorganizaciją galimi pokyčiai, kurie leidžia padėti pagrindus profesionaliam įmonių valdymui", — sako jis.
Jis taip pat priminė, kad teisinio statuso reorganizacijos procesą 1995 metais įgyvendino "Lietuvos geležinkeliai", 2006 metais — "Lietuvos paštas", o 2019 metais — "Kelių priežiūra".
"Įgyvendinus pertvarką ir tapus akcine bendrove atsiranda galimybė įgyvendinti gerosios valdysenos praktikas — tai ne visada įmanoma, jeigu kalbame apie valstybės įstaigą. AB valdymas yra pažangesnis, leidžiantis siekti efektyvumo įmonės veikloje. Pertvarkius įmonę ir depolitizavus valdymą atsiranda galimybė pritraukti reikalingas kompetencijas ir užtikrinti skaidrų bei profesionalų išteklių panaudojimą, teikti dar kokybiškesnes paslaugas", — sakė jis.
Tuo pačiu Danielius teigia, kad tolimesnėje laiko perspektyvoje galima galvoti apie papildomų finansinių instrumentų, kurie galės būti siejami su tvariais oro uostų projektais ir jų finansavimu kapitalo rinkose, panaudojimą.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2021 metais Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauti beveik 2,5 mln. keleivių, daugiau nei 34 tūkst. skrydžių ir pergabenta daugiau nei 20 tūkst. tonų krovinių.