VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. Beveik 600 000 metų senumo ledą Rusijos mokslininkai ištraukė iš ledo sluoksnio virš Vostoko ežero Antarktidoje, sakoma Rusijos Arkties ir Antarkties tyrimų instituto (AATI) pranešime.
"Antarkties stoties "Vostok" Arkties ir Antarkties tyrimų instituto specialistai iš 3 453 metrų gylio sėkmingai iškėlė 567 000 metų senumo ledo šerdį. Kitais metais mokslininkai tikisi gauti daugiau nei 1 mln. metų senumo mėginius iš ledyno apatinių sluoksnių", — rašoma pranešime.
Kaip paaiškinta pranešime, ekspedicijos metu mokslininkai išgavo 133,63 metro ledo šerdies. Tačiau projekto tikslas — pasiekti iki 3,61 kilometro gylyje esantį ledo sluoksnį, kuriame slypi iki 1,2 mln. metų senumo ledas.
"Iš ledo šerdžių galima tiksliai rekonstruoti temperatūros režimą, įvertinti saulės ir ugnikalnių aktyvumą, atmosferos tankį ir dujų sudėtį, nustatyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Galėsime daryti išvadas apie biologinius, istorinius ir net ekonominius pokyčius mūsų civilizacijos gyvenime. Tačiau svarbiausia, kad galėsime sukurti ateities galimų klimato svyravimų planetoje modelius", — pranešime cituojamas Aleksandras Makarovas, AATI direktorius.
Pranešama, kad Rusijos mokslininkai tikisi iki 2023 metų kovo užbaigti senovinio ledo gręžimą "Vostok" stotyje, esančioje poledyninio Vostoko ežero regione, Antarktidoje.
2012 metų vasarį pirmą kartą žmonijos istorijoje dėl Antarkties ledo sluoksnio gręžimo poledyninio Vostoko ežero paviršius buvo pasiektas 3 769,3 metro gylyje. Atidarydami ežerą rusų tyrinėtojai gavo unikalią medžiagą — ežero ledo šerdį iš apatinių Antarktidos ledyno sluoksnių ir užšalusio ežero vandens mėginius.
Išsamūs šių mėginių tyrimai davė pasaulinės svarbos mokslinių rezultatų, kurie iš esmės prisidėjo prie unikalaus poledyninio rezervuaro prigimties pažinimo.
2014 metų sausį buvo atliktas poledyninio Vostoko ežero atvėrimas ir išgauta 0,71 metro ilgio šerdis. Tyrinėdami poledyninį Vostoko ežerą, mokslininkai galės sudaryti klimato kaitos Žemėje vaizdą, kad geriau suprastų ir numatytų dabartinius klimato procesus.