VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. Vokietijos žurnalas "Der Spiegel" paskelbė straipsnį, skirtą JAV prezidento Džo Baideno pareiškimui apie "Nord Stream-2" po derybų su Vokietijos kancleriu Olafu Šolcu.
Kaip sakė Baidenas, esant hipotetiniam padėties aplink Ukrainą eskalavimui, dujotiekio nebus, padėsime tašką.
Įrašas sulaukė aktyvių skaitytojų komentarų.
"Taigi Amerikos prezidentas sprendžia, ar dujotiekis tarp Vokietijos ir Rusijos gali būti pradėtas eksploatuoti, ar ne. Matyt, JAV dalį Europos laiko savo asmenine kolonija", — sakė vartotojas Nachdenkend.
"Baidenas žada "Nord Stream-2" pabaigą? Maniau, kad tokį pažadą gali duoti tik mūsų kancleris. O gal mes dabar tik dar viena JAV valstija?" — sakė Grauwolfas49.
"Taigi JAV vėl lemia mūsų energijos tiekimą? Galbūt posakį "būtina gauti JAV sutikimą" reikėtų įtraukti į visas patvirtinimo procedūras", — pašaipiai nusišypsojo Tour.
"Ar amerikiečiai taip pat atsisakys Rusijos, kaip antros pagal dydį naftos tiekėjos?", — paklausė kitas skaitytojas.
"Tai visai kas kita. Iš esmės JAV sankcijomis siekiama padaryti ekonominę žalą kitiems, o ne jų pačių ekonomikai", — jam atsakė bruno67_new.
"JAV didina naftos importą iš Rusijos, bet toliau kovoja su "Nord Stream-2", — sakė Karlotto.
"O kas jei Šolcas pagrasintų Rusijai, kad naftos eksportas į JAV iš Rusijos taip pat bus sankcionuotas? Tačiau tai JAV yra tabu, kaip buvo matyti spaudos konferencijoje. Pagal šūkį - Amerika pirmiausia!" — pridūrė Aussifanxyz.
"Nord Stream-2" yra naujas eksportinis dujotiekis iš Rusijos į Europą, kurio pajėgumas siekia 55 mlrd. kubinių metrų per metus. Dujotiekio "Nord Stream-2" projektą sertifikuoja Vokietijos reguliavimo institucija. Šis procesas pristabdytas, kol bus gauti reikalingi dokumentai. Kai ši reguliavimo institucija pateiks sprendimo projektą, bus reikalinga Europos Komisijos nuomonė. Formuodama savo nuomonę, EK ketina konsultuotis su Ukraina.
Europos šalių valdžia ne kartą kaltino Rusiją energetikos krizės provokavimu. Vladimiras Putinas šiuos teiginius laiko nepagrįstais. Jis priminė, kad siūlė Briuseliui palikti galioti ilgalaikes žaliavų tiekimo sutartis, tačiau Europos Komisija primygtinai reikalavo rinkos kainodaros, dėl kurios galiausiai kilo krizė.
Kaip aiškino Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas, Europos Komisija vykdė apgalvotą politiką nuo ilgalaikių sutarčių pereiti prie neatidėliotinų sutarčių, tačiau tokioje situacijoje tiekimas vyksta ten, kur kainos yra didesnės, ir net neužtikrina vidutinės trukmės nuspėjamumo. Rusija pareiškė esanti pasirengusi didinti kuro gamybą, tačiau "Gazprom" reikia ilgesnių sutarčių, nes antraip iš bendrovės reikės didelių investicijų.