Nors NATO pažadėjo Michailui Gorbačiovui nesiplėsti į rytus mainais už sutikimą suvienyti Vokietiją, Lietuva į NATO įstojo 2004 metais. Tačiau iki šiol visus 18 metų Lietuvos patriotai kelia isteriją. Kasdien iš jų lūpų pasigirsta: "Rusai puola!" ("Ruskije napadajut!").
Vilnius ne tik laikosi pagrindinio NATO finansinio įstatymo — gynybai skirti daugiau nei du procentus BVP, bet ir mielai atiduoda savo teritoriją tarptautiniam Šiaurės Atlanto aljanso batalionui priimti. O JAV kariai Lietuvoje yra pasirengę būti amžinai. Viena pirmųjų tai paskelbė buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, o šiandien valdantieji liberalai konservatoriai maldauja savo kuratorių amerikiečių. Senate ir JAV Kongrese Lietuvos parlamentarų delegacija vos ne ant kelių klūpojo.
"Kreipėmės dėl nuolat, be pertrūkio esančio karinio buvimo Lietuvoje, tai yra pagrindinė mūzų tezė, su kuria mes važiavom. Mes tikimės, kad mūsų susitikimai — mes matėm bent keturis senatorius, iki šiol Lietuvos parlamentinėj diplomatijoj tai buvo pakankamai aukšta kartelė, ir jie politiškai supranta, ir aš tikiu, kad mes pajudėsim ta linkme", — per nuotolinę spaudos konferenciją pirmadienį sakė Kasčiūnas.
Lietuvos politikai dar kartą bando įteisinti JAV karinio kontingento buvimą savo teritorijoje, apeinant Konstituciją, draudžiančią užsienio karinių bazių buvimą Lietuvos teritorijoje.
"Mes tapom panašūs į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais, savotiškoj tam tikroj geopolitinėj apsupty, <...> iš esmės pagal Šaltojo karo analogiją NATO tais laikais didelį dėmesį skyrė apginamumui ir atgrasymui. Tai mes siūlome pamąstyti apie atgrasymą taip pat, nes atgrasymas yra pigiau ir lengviau negu gynyba. Tai buvo mūsų pagrindinė žinia, kurią mes nusivežėm į JAV", — isteriją Vašingtone kurstė Kasčiūnas.
Isteriškų baltų baimes bandė išsklaidyti specialiai dėl to į Vilnių atvykęs NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris. Jo teigimu, bendros Baltarusijos ir Rusijos kariuomenių karinės pratybos teritorijoje prie Lietuvos sienos nekelia nerimo.
"Jei pažiūrėtumėte į Rusijos pajėgų Baltarusijoje pozicijas, tada taip, reikia įvertinti kariniu požiūriu, ar šiuo metu kyla grėsmė Baltijos valstybėms, ypač Lietuvai. Bet, aišku, reikia įvertinti, ar yra ir ketinimas, ar yra ženklų, kad rusai ar baltarusiai ketintų pakenkti. Iki šiol mes nematome ketinimo, mes nesitikime, kad Rusija rengs ataką prieš NATO valstybę — tiek tiesiogiai, tiek per Baltarusiją", — Bauerį citavo Lietuvos žiniasklaida.
Šiandien NATO ir Rusija akivaizdžiai labiau susirūpinusios Ukraina nei Baltijos šalys. Tai dar kartą pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po susitikimo akis į akį su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu.
"Mes judame ne link NATO, o NATO link mūsų. Todėl sakyti, kad Rusija elgiasi agresyviai, bent jau neatitinka sveikos logikos. Ar mes kur nors priėjome sieną? Juk prie mūsų priartėjo NATO infrastruktūra", — sakė Putinas.
Putinas aiškiai nurodė, kad Ukrainos priėmimas į NATO, ką skatina ir Lietuvos karštakošiai, yra "raudona linija", kurios niekada nevalia peržengti. Rusijos vadovas taip pat priminė, kad Krymo klausimas yra uždarytas kartą ir visiems laikams.
"Jei šią situaciją bus bandoma pakeisti karinėmis priemonėmis, o Ukrainos doktrininiuose dokumentuose rašoma, kad Rusija yra priešininkė, kad galimas Krymo perėmimas karinėmis priemonėmis, įsivaizduokite, jog Ukraina yra NATO narė <...> , o tai reiškia, kad tarp Rusijos ir NATO kils karinė konfrontacija. Ar turėtume kovoti su NATO? Tačiau yra antra klausimo dalis: ar norite kovoti su Rusija? Ar norite, kad Prancūzija kovotų su Rusija? Bet juk taip ir būtų!" — sakė Putinas.
Rusijos prezidentas taip pat dar kartą perspėjo, kad jei posovietinių respublikų vanagai ir karštakošiai neatvės, Maskva griežtai reikalaus grąžinti 1997-ųjų status quo. O tai reiškia, kad Lietuva kartu su kitomis buvusio Varšuvos pakto valstybėmis turės išsikapstyti iš po Šiaurės Atlanto aljanso skėčio.
Kaip jums, lietuviai, tokia perspektyva augančių ir nepagrįstų gandų apie NATO griūtį fone?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.