VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Rusijos karių grįžimas į dislokavimo vietas po pratybų Vakarų žiniasklaidoje buvo suvokiamas kaip deeskalacijos ženklas, po to, kai patys šie leidiniai kelis mėnesius iš eilės kėlė įtampą, skelbdami daugybę "invazijos į Ukrainą datų" ir net klaidingai teigdami, kad ji jau prasidėjo.
Kai kurių Vakarų žiniasklaidos priemonių teigimu, Rusijos pajėgų išvedimas atveria duris susitaikymui su Vakarais, kurie rodo signalus apie dėmesį Rusijos susirūpinimui saugumo srityje, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali konstatuoti, kad "jis buvo išgirstas".
Kartu užsienio spauda pripažino, kad Vakarų žvalgyba ne labai daug gali sužinoti apie Maskvos planus.
Rusijai priskiriami planai eskaluoti situaciją aplink Ukrainą Maskva kategoriškai neigia ir nuolat pareiškia, kad niekam negresia, o visi tokie pareiškimai naudojami kaip dingstis prie Rusijos sienų pastatyti daugiau NATO karinės technikos. Kaip anksčiau pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Rusija nesudaro jokių pretekstų konfliktinei situacijai aplink Ukrainą. Anot jo, Rusija neatmeta, kad Vakarų kurstoma isterija aplink Ukrainą siekiama pridengti Kijevo liniją sabotuoti Minsko susitarimus dėl Donbaso.
Vakarų žvalgybos riba
Nei viena iš Vakarų žiniasklaidos išsakytų "atakos" prieš Ukrainą datų nepasitvirtino, tačiau ir dėl to kaltinama Maskva.
Kaip rašo laikraštis "New York Times", "yra riba", kiek daug žvalgybos tarnybos gali sužinoti apie Rusijos "ketinimus ir mąstymą", kurios vadovas, jų duomenimis, "vengia elektroninių prietaisų", dažnai "draudžia užsirašinėti" ir "mažai ką pasakoja" savo padėjėjams.
Laikraščio teigimu, Putinas informaciją naudoja "kaip ginklą", "savo mintis pasilaikydamas sau".
Amerikiečių kanalas "CNN" anksčiau paskelbė tariamai rusiškos technikos pasienyje vaizdus, taip pat kūrė planus, kaip galėtų vystytis "invazija". Agentūra "Bloomberg" praėjusiais metais pranešė, kad invazija gali įvykti sausio mėnesį. Po to ji taip pat rašė, kad tariamai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas "paprašė" Putino "nepulti Ukrainos" per Olimpines žaidynes. Vasario pradžioje "Bloomberg" netgi paskelbė antraštę apie Rusijos "invaziją" į Ukrainą, po to pripažino savo klaidą ir ją ištrynė.
Didžiosios Britanijos bulvariniai leidiniai "Sun" ir "Mirror" vasario 15 dieną rašė, kad nepaisant Rusijos gynybos ministerijos pareiškimų apie karių išvedimą po pratybų, "invazija į Ukrainą" neva suplanuota trečiadienio naktį. Kai įsibrovimas neįvyko, "Sun" tiesiog redagavo savo straipsnį svetainėje. Pataisytame tekste autoriai tikslų "invazijos į Ukrainą" laiką pakeitė tuo, kad ji gali prasidėti "bet kada".
Pareiškimų, kad Rusija tariamai rengia provokacijas Ukrainoje, ir toliau sklinda iš Vakarų, nepaisant to, kad po pratybų Rusijos kariai grįžta į savo dislokavimo vietas. Pirmadienį Rusijos Federacijos prezidentas susitiko su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir gynybos ministru Sergejumi Šoigu. Susitikime su Putinu Rusijos gynybos ministerijos vadovas pranešė, kad "kai kurios pratybos eina į pabaigą, kai kurios bus baigtos artimiausiu metu". Rusijos Federacijos Pietų ir Vakarų karinės apygardos pradėjo grąžinti karius į jų dislokavimo vietas, antradienį žurnalistams pasakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas.
Durys į susitaikymą
Prancūzijos žiniasklaida teigiamai sureagavo į žinią apie Rusijos karių išvedimą nuo sienos su Ukraina. Visų pirma, anot laikraščio "Monde", šiuo žingsniu Rusija "atveria duris susitaikymui su Vakarais". Laikraštis karių išvedimą vertina kaip "deeskalacijos ženklą" ir pažymi, kad Maskva ir Vakarų šalys plečia diplomatinius ryšius, siekdamos "rasti išeitį iš krizės" aplink Ukrainą.
Prancūzų laikraštis "Figaro" taip pat pažymėjo, kad Rusijos kariuomenės išvedimas "sukėlė teigiamą reakciją" iš Vakarų, "nors ir atsargią šiuo metu". Kaip rašo leidinys, Vakarų lyderiai dabar laukia iš Rusijos "tolimesnių veiksmų ir deeskalacijos ženklų".
Kaip pažymi "Figaro", nepaisant to, kad Maskvos manymu, Rusijos Federacija negavo "konstruktyvaus atsako" iš NATO ir JAV dėl saugumo garantijų, Rusijos prezidentas "gali save pasveikinti su tuo, kad buvo išgirstas". Tačiau laikraštis mano, kad "pusiausvyros paieška" saugumo klausimais "greičiausiai taps vienu svarbiausių šimtmečio diplomatinių projektų".
Atsargus optimizmas
Amerikos laikraštis "Washington Post" taip pat pabrėžė, kad Vašingtono ir Europos lyderiai rodė "atsargų optimizmą" tuo atžvilgiu, kad "karo", galbūt, pavyko išvengti, "bent jau kol kas".
Tuo pat metu amerikietiškas leidinys "New York Times" pažymi, kad, pasak Vakarų valdininkų ir analitikų, "grėsmė Ukrainai" tebėra reikšminga ir kad dar "per anksti daryti išvadas" dėl karių mažinimo be papildomos informacijos.
Britų laikraštis "Financial Times" nurodė, kad Maskvos komentarai, išsakyti po derybų su Vokietijos kancleriu Olafu Šilcu, yra "stipriausias įrodymas", kad Rusija yra "pasiruošusi deeskalacijai".
Laikraštis "Wall Street Journal" savo ruožtu atkreipė dėmesį į Šolco žodžius, kuris pareiškė, kad Vakarai nesitiki, kad Ukraina artimiausiu metu prisijungs prie NATO. Anot leidinio, tai signalizuoja apie "galimą Rusijos nusiraminimą" saugumo srityje.