VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Diplomatai, milijardieriai ir deputatai palieka Kijevą. Prezidentas Vladimiras Zelenskis reikalauja grįžti – "kitaip valstybė turi daryti išvadas". Kremliuje tokios žinutės suvokiamos su humoru, tačiau "supratingai elgtis su tokia maniakiška informacine beprotybe neįmanoma". Šalia viso to į Maskvą atskrido Vokietijos kancleris Olafas Šolcas – per pirmąją spaudos konferenciją su Vladimiru Putinu jie kalbėjo skirtingomis politinėmis kalbomis. Apie tai rašo RIA Novosti autorė Tatjana Mišina.
"Kiek tokių išpuolių jau buvo?"
"Labai, labai pavojinga. Ministras pirmininkas įspėjo apie Rusijos jėgų auginimą" – "The Guardian" antraštė. "Paskutinis įspėjimas Putinui! Arba taika, arba sumokėsite didelę kainą!" — rašo "Daily Express". "Paskutinė galimybė sustabdyti karą", – didžiosiomis raidėmis įspėja "Mirror". Didžiosios Britanijos pagrindinis geltonoji spauda netgi nustatė konkretų "invazijos" laiką – pirmą nakties (Maskvoje ketvirta ryto).
Artėjant Vakarų spaudos nurodytai datai, aistros užvirė. Praėjusį šeštadienį virš Ukrainos danguje nusidriekė virtinė verslo lėktuvų ir užsakomųjų reisų. Vladimiras Zelenskis netgi kreipėsi į Aukščiausiosios Rados deputatus, kurie išvyko iš šalies su prašymu grįžti "per 24 valandas". Su oligarchais sunkiau. "Valstybė čia negali daryti įtakos verslui. Bet aš manau, kad jie jau priėmė savo nuosprendį, jie turi grįžti į savo įmones. Jie juk nėra paprasti žmonės, jie juk ne programišiai", — sakė prezidentas.
Ir atrodo, kad jie jį išgirdo. Milijardierius Rinatas Achmetovas vasario 16 d. bus Mariupolyje, pranešė jo spaudos sekretorius. O, pavyzdžiui, deputatas Vadimas Novinskis pasiteisino taip: "Aš nesislėpiau. Penktadienį paskelbė, kad Rusija puls 15, paskui 16. O ką dabar daryti? Kiek tokių išpuolių jau buvo?".
Pirmadienį Maskvoje Vladimiras Putinas paeiliui priėmė užsienio reikalų ir gynybos ministrus. Sergejus Lavrovas pranešė apie derybų dėl saugumo garantijų iš JAV ir NATO eigą, Sergejus Šoigu – dėl karinių pratybų. Iš Vakarų partnerių gauti atsakymai Rusijai iš esmės netinka, tačiau juose yra verti dėmesio pasiūlymai. O manevrai Barenco, Juodojoje ir Baltijos jūrose, taip pat Centriniame, Vakarų ir Rytų kariniuose rajonuose netrukus bus baigti.
"Kariai grįžta į savo nuolatinės dislokacijos vietas. Ir aš jus patikinu, jei Vakarai dar nesakė, tai tikrai pasakys:" Matote, kokį spaudimą jiems padarėme, Baidenas burbtelėjo, jie iškart išsigando ir įvykdė mūsų reikalavimus!" Tai prekyba oru", – vėliau ironizavo Lavrovas.
"Invazijos" Vakarų žiniasklaidoje neatšaukė, tačiau datos pakoreguotos. CNN delsimą sieja su orais: "Rusijos invazijai" galėjo sutrukdyti orų atšilimas ir minkšta žemė. Tačiau tai nesustabdys tolimojo nuotolio artilerijos, lėktuvų ir raketų — televizijos reportaže tvirtino žurnalistai.
Viso to fone užsienio šalių ambasados ir toliau praneša apie diplomatų išvykimą. Pagrindinis JAV atstovybės personalas jau persikėlė iš Kijevo į Lvovą. Dar viena aviakompanija "Norwegian" dėl saugumo situacijos stabdo skrydžius virš Ukrainos. O Kijeve kuria komisijas dėl gyventojų evakuacijos.
Ukraina susikivirčijo su partneriais
Pirmadienio vakarą Zelenskis atvyko į "Tautos tarno" frakcijos posėdį. Kaip rašo laikraštis "Strana", šalies vadovas teigė, kad Ukraina "susikivirčijo" su partneriais dėl paaštrėjusios panikos, tačiau galiausiai buvo pasiektas abipusis supratimas. "Jis bandė mums paaiškinti, kad su mumis žaidžia, bet mes priešinamės. Taip pat ragino parodyti pavyzdį, kad nepabėgsime", – sakė vienas iš deputatų.
Dar viena dalis raminančių pareiškimų išgirsta iš gynybos ministro Aleksejaus Reznikovo. Jo teigimu, kol kas nėra pagrindo įvesti karo padėties šalyje.
O Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Vadimas Prystaika spėliojo apie galimą atsisakymą stoti į NATO – ir po to ilgai už tai atsiprašinėjo. Tačiau, pasak Zelenskio, būtent tokius žodžius nori išgirsti Vakarai. "Manau, kad šiandien daugelis lyderių šiek tiek užsimena Ukrainai, kad galima nekelti narystės aljanse klausimo. Man atrodo, kad niekas daugiau to neslepia", – sakė jis susitikime su Vokietijos kancleriu Olafu Šolcu.
"Šis klausimas neįtrauktas į darbotvarkę. Todėl gana neįprasta matyti, kad Rusijos vyriausybė temą paverčia didelio politinio klausimo dalimi", – atsakė Šolcas. Antradienį spaudos konferencijoje Maskvoje jis sulaukė Vladimiro Putino paaiškinimų.
"Sako, kad to nebus rytoj. O kada? Poryt? O ką tai keičia mums istorinėje perspektyvoje? Visiškai nieko. Girdime, kad Ukraina šiandien nepasirengusi stoti į NATO. Atpažįstame šią tezę. O priims, kai ją pasiruoš tam? Bet mums gali būti per vėlu. Todėl norime šį klausimą išspręsti dabar. Šiuo metu, artimiausiu metu, derybų proceso metu, taikiomis priemonėmis", – sakė Rusijos prezidentas.
Pasikeitė griežtais žodžiais
Pastarosiomis dienomis Vašingtone ir Kijeve viešėjęs kancleris su Putinu kalbėjosi daugiau nei tris valandas. Abu aukštai įvertino derybas, paminėjo verslo atmosferą ir platų temų spektrą.
Šolcas pakartojo, kad Vakarai labai susirūpinę dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų, tačiau nemano, kad diplomatijos galimybės yra išnaudotos: "Dabar reikėtų ryžtingai ir drąsiai dirbti siekiant taikaus šios krizės sprendimo". Jis pavadino "geru ženklu" dalies dalinių grįžimą į nuolatinės dislokacijos vietas.
Karas Europoje neįsivaizduojamas, įsitikinęs Vokietijos kancleris. Tačiau Putinas prieštaravo, primindamas NATO bombardavimą Jugoslavijoje. Šolcas atkirto, kad ten grėsė genocidas, o Šiaurės Atlanto aljansas turėjo tam užkirsti kelią. Rusijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad tai, kas vyksta Donbase, Maskva taip pat laiko genocidu. Žodis "genocidas" yra per griežtas, sakė kancleris. Ir pridūrė: "Tai neteisinga".
Donbaso tema tvyrojo ore. Ryte Valstybės Dūmos deputatai po reitingų balsavimo nusprendė nedelsiant kreiptis į prezidentą su Donecko ir Lugansko liaudies respublikų pripažinimo klausimu. Tokia įvykių raida, Šolco nuomone, būtų "politinė katastrofa", nes nutrauktų Minsko procesą.
Tačiau Rusijoje didžioji dauguma palaiko Donbaso gyventojus, o deputatai tai jaučia, tvirtina Putinas. O Paryžius ir Berlynas turi daryti įtaką Kijevui, kad Ukraina vykdytų prieš septynerius metus prisiimtus įsipareigojimus.
Paklausė apie tolesnius Maskvos žingsnius esamoje situacijoje. "Pagal planą. Iš ko tai susidarys? Iš realios situacijos vietoje. Kas gali atsakyti, kaip tai vystysis? Dar niekas, tai priklauso ne tik nuo mūsų", – aiškino Rusijos prezidentas.
Vietoj narystės – naujos skolos
"Ukrainos įstojimas į NATO nuo pat pradžių buvo sunkiai įmanomas. Aljansui tai yra įtakos Rusijai instrumentas, bandymas apriboti Maskvos veiklą. Tas pats ir su įstojimu į ES", – sako Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė, politikos mokslų daktarė Natalja Jeremina. – Bendradarbiauti galima, įstoti ne. O ir kam Ukraina šiose struktūrose? Kijevas ir taip daro viską, ką reikia. O štai lūkesčiais ir viltimis galima valdyti".
Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Germanistikos centro mokslininkas Aleksandras Kamkinas mano, kad Šolco vizitas yra produktyvesnis nei pastarojo Emanuelio Makrono vizitas. "Rusiją ir Vokietiją sieja ekonominis bendradarbiavimas, be to, Maskva ir Berlynas turi daugiau sąlyčio taškų derybų procese. Makronui pirmiausia rūpėjo jo paties priešrinkiminė kampanija. Šolcui to nereikia", – pažymėjo ekspertas.
Tačiau nors pagrindinis trumpo Vokietijos kanclerio turo rezultatas – pažadėta finansinė parama Kijevui, Berlynas ginklų tiekti vis tiek neketina. JAV pasiūlė paskolų garantiją milijardui dolerių, Kanada – papildomus 390 mln. Atsižvelgiant į tai, kaip greitai investuotojai palieka Ukrainą dėl situacijos eskalavimo, pinigų ten reikia labiau nei ginklų.