Priešingai nei Ukrainos farsas, čia viskas rimta: daugiatūkstantiniai protestai miestuose, policijos bauginimai, represijos, aktyvistų persekiojimas, judėjimo tarptautiškumas. Šį kartą protestuotojai susivienijo su šūkiu "Laisvės konvojus". Plačiau skaitykite RIA Novosti autorės Viktorijos Nikiforovos tekste.
Sausio pabaigoje judėjimas kilo Kanadoje. Vietinių sunkvežimių vairuotojų pasipiktinimo priežastis — vyriausybės reikalavimas pasienyje su JAV pateikti skiepų pažymėjimą, o jo nesant — dviejų savaičių karantinas. Sunkvežimių vairuotojai susibūrė ir įspūdingai pervažiavo visą šalį.
Sausio 23 dieną šimtai sunkvežimių išvyko į Otavą protestuoti.
Ministras pirmininkas Džastinas Triudo jau kelias dienas iš eilės smerkia sunkvežimių vairuotojus ir vadina juos "marginalais" ir "antivakseriais". Atrodo, kad jis tikėjosi, jog policija sugebės juos sustabdyti. Kai paaiškėjo, kad protestuotojai tuoj pasirodys Otavoje, valstybės vadovas psu šeima pasislėpė kažkur bunkeryje.
Ne, aišku, kad ne visi gali būti tokie, kaip Lukašenka. Ginti šalį krūtine ir vaikščioti su kalašnikovu, be abejo, Baltarusijos herojaus išskirtinis dalykas. Tačiau net kažkoks Saakašvilis, susidūręs su pilietiniais protestais, elgėsi drąsiau.
Juolab, kad Kanados vilkikai iš anksto paskelbė, jog nieko nedaužys ir neketina griauti valdžios. Jie nėra "Black Lives Matter", jie turi grynai taikų pilietinį protestą su labai konkrečiais reikalavimais. Apskritai Triudo išvykimas su šeima atrodė itin negražiai.
Otavą pasiekę vairuotojai surengė stovyklą centrinėse miesto gatvėse. Judėjimas, žinoma, buvo apsunkintas, bet — nuostabus dalykas — miestiečiai pradėjo juos maitinti, nešti vandenį ir tiekti benziną. "Laisvės konvojus" būtų jau seniai žlugęs: pabandykite ištisas savaites gyventi sunkvežimyje ir net su visa šeima, jei ne masinė gyventojų parama. Žmonės kviesdavo vairuotojus į namus praustis ir miegoti, atnešdavo kalnus maisto, duodavo kanistrus degalų. Policija, priešingai nei liepta, protestuotojams padėjo, o ne sulaikydavo juos.
Sausio 31 dieną sunkvežimių vairuotojai pajudėjo prie JAV ir Kanados sienos ir pradėjo metodiškai blokuoti sienos kirtimo punktus, greitkelius ir tiltus, jungiančius abi šalis. Ekonominį šios blokados mastą sunku įsivaizduoti. Vien per Ambasadoriaus tiltą JAV pristato prekes į Kanadą už tiek pat, kiek į Japoniją. Atitinkamai, JAV yra didžiausia Kanados verslo rinka. Ir dabar visi šie prekybiniai ryšiai nukirsti kaip Gordijaus mazgas. Tačiau, kaip bebūtų keista, žmonės ir toliau palaikė sunkvežimių revoliuciją.
Policijos pareigūnas šalia sunkvežimio Otavos gatvėje per sunkvežimių vairuotojų protestą
© REUTERS / KYAW SOE OO
Iki sausio 31 dienos į judėjimo sąskaitą įplaukė daugiau nei devyni milijonai Kanados dolerių. Spėkite, ką padarė valdžia. Teisingai: ji tiesiogiai uždraudė sutelktinio finansavimo platformai pervesti surinktus pinigus.
Be to, apskritai prasidėjo kažkoks pinočetizmas. "Konvojui" aukojusių piliečių duomenys buvo atskleisti ir paskelbti, o dabar šiems žmonėms gresia baudos ir banko sąskaitų blokavimas. Už dovanotą kanistrą benzino taip pat gresia bauda ir iki dvejų metų nelaisvės. Areštai jau prasidėjo.
Džastinas Triudo pagaliau išlindo iš bunkerio — bet tik tam, kad šalyje paskelbtų nepaprastąją padėtį. Tai mandagiai vadinama "nepaprastosios padėties įstatymu", tačiau iš esmės tai susiję su represijomis, neteisminėmis žudynėmis ir kariuomenės panaudojimu prieš politinius oponentus. Vienintelis kartas Kanados istorijoje buvo tada, kai šį įstatymą taikė Džastino Triudo tėtis, taip pat ministras pirmininkas. Tada, 1970 metais, Kvebekas šaudydamas ir sprogdindamas bandė atsiskirti nuo Kanados.
Visa nesąžininga žiniasklaida demokratiniu choru šmeižia "Laisvės konvojų". Ten iš karto rado ir misoginistų, ir rasistų, ir nacionalistų, ir nepakeičiamų baltųjų viršenybės šalininkų ir net — nepatikėsite — incelų (tai vyrai, kenčiantys nuo sekso trūkumo ir liūdesį išliejantys socialiniuose tinkluose).
Iš kur toks pyktis? Juk žodžiais visas Kanados elitas yra kairesnis nei pats Trockis. Visą parą pasisako už lygybę ir mažumas. Tačiau dabar į klasių kovų areną įžengia pagrindinis jo klientas — klasikinis proletariatas, remiamas žlugusios ir smulkiosios buržuazijos. Ir tada šis elitas užpuola jį kaip rotveilerių gauja.
Propagandos isterija, žinoma, paaiškinama baime: protestai išsiskiria nepaprastu socialiniu platumu. "Laisvės konvojų" palaiko mokytojai ir darbininkai, medkirčiai ir žvejai, smulkaus verslo savininkai ir ūkininkai, apskritai, beveik visi.
Policijos pareigūnai patruliuoja vienoje Otavos gatvėje per vilkikų protestą
© REUTERS / LARS HAGBERG
Vis dėlto akivaizdu, kad skiepų pažymėjimai, nuo kurių viskas prasidėjo, buvo tik pirmasis pasiteisinimas. Kanada yra viena iš pasaulio lyderių pagal skiepijimų skaičių. Tarp tų pačių sunkvežimių vairuotojų yra paskiepyti 85–90 proc.
Ne, protestuotojai bijo ne injekcijų, o visai ko kito. Jie mato, kad pandemija kai kuriems sluoksniams tapo galimybe imtis administracinių priemonių, kurios jau beveik visiškai sugriovė įprastą gyvenimo būdą ir buvusią gerovę.
Šalis buvo uždaryta beveik dvejus metus. Smulkusis verslas bankrutavo. Kaukių režimas ir "covid pasai" pribaigė tai, kas liko. Judėjimas tarp Kanados ir JAV, visų krovinių gabenimas buvo dirbtinai pristabdytas: valdžios sprendimais.
Žmonės matė, kad "kovidiniai apribojimai" juos išstumia iš darbo, sutrikdo tiekimo grandines ir padidina kainas. Valdžia dėl visko kaltino pandemiją, tačiau sprendimus priimdavo savarankiškai. Būtent šalies valdžia sąmoningai kūrė trūkumą ir naikino logistiką.
Ir už visa tai sumokėjo paprasti piliečiai. Šalies pareigūnai brėžia skirtingus infliacijos skaičius, bet štai faktas: jau rudenį beveik pusė kanadiečių prisipažino neišgalintys nusipirkti mėsos. Šiais metais planuojamas naujas kainų augimo etapas.
Tas pats vaizdas pastebimas žemyninėje Europoje ir JAV. Nenuostabu, kad "Laisvės konvojaus" idėja greitai pasklido ir ten. Valstijose ją palaiko respublikonai, Trampas vyresnysis ir Trampas jaunesnysis. Europoje sunkvežimių vairuotojai prisijungė prie "geltonųjų liemenių" ir kartu bando blokuoti miestus bei protestuoti prieš koronaviruso apribojimus. Vasario mėnesį Paryžiuje, Briuselyje, Biarice ir Larnakoje dešimtys tūkstančių žmonių kovojo "už mūsų ir jūsų laisvę". "Laisvės konvojaus" akcijos vyksta ir Australijoje, ir Naujojoje Zelandijoje.
Valdžia reaguoja taip pat: areštai, baudos, vandens patrankos, ašarinės dujos. Įstaigų atstovai vėl už ausų traukia koronaviruso temą. "Gėdos ir savanaudiškumo konvojumi" pavadino judėjimą valstybės sekretorius prie Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos Klemanas Bonas. Propaganda šmeižia protestantus kaip priešininkus. Nors visi supranta, kad esmė visai ne skiepai, o kad pandemijos pretekstu iš buvusio "auksinio milijardo" gyventojų atimamas darbas, pajamos, nuosavybė ir visos teisės, pradedant teise išeiti į aikštę ir paraginti valdžios institucijas atsakyti.
Iš dalies "Laisvės konvojui" pavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų. Kanadoje, Vokietijoje, Austrijoje pamažu pradeda naikinti pačius beprasmiškiausius koronaviruso apribojimus. Tačiau daug kartų matėme, kaip sumaniai Vakarų elitas įprato nutekinti įvairius protesto veiksmus. Kur kažkada griaudėjo "Occupy Wall Street"? Kur judėjimas prieš vieną procentą turtingiausiųjų? Kur dingo protestuotojai, kurie 2012-aisiais triuškino Atėnus arba prieš metus įsiveržė į Vašingtono kapitolijų? Jų nebėra, o kiti... už grotų.
Tikrai tikintys marksistai pasakytų, kad "Laisvės konvojus" yra pasmerktas dėl organizuotumo ir aiškių politinių tikslų stokos. Tačiau, tiesą sakant, Marksas niekada net nesvajojo apie tokią situaciją. Jo laikais viskas buvo aišku. Proletaras išvertė trinkelę iš grindinio ir eidavo versti karalius ar carus. Valdžia buvo: štai, už paauksuotų tvoros grotelių, už karietos lango, per ištiestos rankos atstumą.
Šiandien proletarai, lumpenai ir prie jų prisijungusi buvusi vidurinioji klasė kovoja su kažkokiu nematomu priešu. Na, juk negalima laikyti Džastino Triudo, kuris Kanados sostą paveldėjo iš savo tėčio, tikru politiku. Arba Emanuelio Makrono, prancūzų Rotšildų pasiūlyto į prezidentus. Visiškai akivaizdu, kad tai yra lengvai keičiamos lėlės. Pažiūrėkite, kiek jų pasikeitė toje pačioje Ukrainoje — ir kas? Masių skurdimo tendencija niekur nedingo. Ji yra pasaulinė ir su ja gali kovoti tik tikrai suverenios valstybės.
Kas įgyvendina šią tendenciją, kokius administracinius išteklius naudoja, kaip pasiekia nuostabų turtingiausių planetos šalių vyriausybių veiklos koordinavimą — tai, be abejo, įdomiausias šių laikų klausimas. Juk kažkam naudinga "destruktyiai" paveikti ekonomiką, nutraukti tiekimo grandines, dirbtinai sukurti trūkumą. Kažkas iš to gauna naudos. Ir kol masės suras šiuos "nežinomus tėtušius", bet koks protestas taip ir išnyks.
Vyras su vėliava prieš plakatus per sunkvežimių vairuotojų protestą Kanadoje
© REUTERS / LARS HAGBERG
O patys koronaviruso apribojimai yra įprasta sveikatos apsaugos priemonė. Įprastose demokratinėse šalyse apie jas plačiai diskutuojama. Nepraėjo du mėnesiai, kaip Rusijos žmonės civilizuotai aptarė QR kodų idėją ir apskritai jai nepritarė. Na, Valstybės Dūma atsiėmė įstatymo projektą dėl jų, ir gyvenimas pajudėjo toliau. Taip elgiasi demokratinės šalys, kuriose valdžia suvokia savo atsakomybę prieš rinkėjus.
Visose "auksinio milijardo" šalyse be leidimo buvo įvesta covid diktatūra su didžiulėmis baudomis, įkalinimo terminais, tikru namų areštu neskiepytiems asmenims, atvirai, demonstratyviai paniekinant žmones. Būtent prieš tai protestuoja vargingas elektoratas kadaise turtingiausiose planetos šalyse. Kadaise jie buvo vadinami "auksiniu milijardu". Kaip ironiškai tai skamba šiandien.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.