VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Džo Baidenas nusprendė paaukoti JAV laikomus Afganistano centrinio banko pinigus rugsėjo 11-osios išpuolių aukų šeimoms, nors nė vienas iš lėšų savininkų nebuvo užpuolikas. Kabule kilo pasipiktinimas, šimtai protestuotojų gatvėse. Kodėl Baltieji rūmai to siekė, rašo RIA Novosti autorė Ksenija Melnikova.
Viena pusė jums, kita — mums
JAV prezidentas pasirašė dekretą, blokuojantį 7 milijardus JAV dolerių Afganistano užsienio valiutos atsargų, laikomų JAV bankuose. Trys su puse bus išsiųsti 2001 metų rugsėjo 11 dieną žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems. Kita pusė skiriama Afganistano humanitarinėms organizacijoms.
Iki šiol šis turtas buvo pervestas į specialią Niujorko federalinio rezervo banko sąskaitą. Leidimą turi išduoti valstybės teismas.
Kabulas turi daugiau nei devynis milijardus dolerių aukso ir užsienio valiutos atsargų. Septyni saugomi JAV, likusieji — Vokietijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Šveicarijoje. Vašingtonas ne kartą pažymėjo, kad Afganistano valdžia per pastaruosius dvidešimt metų surinko šias lėšas daugiausia dėl Amerikos pagalbos.
JAV prezidentas Džo Baidenas
© AFP 2023 / / GETTY IMAGES NORTH AMERICA / CHIP SOMODEVILLA
Baideno dekretas buvo pasmerktas JT. Generalinio sekretoriaus atstovas spaudai Stefanas Dujaričius (Stéphane Dujarric) paragino atblokuoti aktyvus. To buvo prašoma anksčiau, bet veltui.
Pekinas sureagavo dar aštriau. "Plėšikiškas elgesys. Tai dar kartą patvirtina, kad JAV propaguojama pasaulio tvarka negina silpnųjų teisių ir teisingumo ir tik palaiko Vašingtono hegemoniją", — pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerija.
Netylėjo ir Maskva. "Kodėl afganai, kurie niekaip nedalyvavo šių teroro išpuolių organizavime, dabar turėtų už juos mokėti? — piktinosi Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. — Esant itin sudėtingai humanitarinei situacijai, įskaitant nesėkmingą Jungtinių Valstijų ir jų NATO sąjungininkų karinę kampaniją, Vašingtonas iš tikrųjų dar labiau aštrina humanitarinę krizę Afganistane".
Kabule ir Džalalabade įvyko protestai. "Nustokite kovoti su Afganistano žmonėmis!", "JAV ir jų sąjungininkai turi sumokėti už tūkstančių afganų nužudymą ir Afganistano sunaikinimą!" — tokius plakatus nešė demonstrantai.
Sankcijos vietoj pagalbos
"Afganistano pinigų vagystė yra moralinio šalies ir visuomenės nuosmukio įrodymas", — socialiniame tinkle Twitter parašė Talibano politinio biuro Katare vadovas Mohamadas Naimas (Mohammad Naeem).
JAV nesilaiko susitarimo. Pasak užsienio reikalų ministro Amiro Chano Mutakio (Amir Khan Muttaqi), Vašingtonas ne įtraukė naujosios Afganistano vyriausybės narius į juodąjį sąrašą, o įvedė sankcijas, užuot padėjęs atkurti šalį.
Pirmą kartą Talibaną palaikė ir buvusi Afganistano valdžia. Buvęs prezidentas Hamidas Karzajus (Hamid Karzai) paprašė Vašingtono "vardan ateities kartų" nedelsiant grąžinti lėšas, kurios priklausė "ne vyriausybei, o Afganistano žmonėms".
O buvęs užsienio reikalų ministras Mohamadas Hanifas Atmaras (Mohammad Hanif Atmar) "rezervų, būtinų Afganistano gyvybei palaikyti", naudojimą pavadino neetišku ir neteisėtu, atsižvelgiant į tai, kad "afganai, patys tapę terorizmo aukomis, nuoširdžiai užjaučia tuos, kurie žuvo rugsėjo 11-ąją".
Džo Baideno administracija įšaldė Afganistano valstybės rezervus praėjusių metų rugpjūčio 15 dieną. Amerikiečiai, nors ir negalėjo užkirsti kelio prezidento Ašrafo Ganio (Ashraf Ghani) režimo žlugimui, išlaikė galingą spaudimo Kabului svertą. Talibanas paragino Kongresą grąžinti jiems galimybę laisvai disponuoti finansiniais ištekliais. Tačiau Baltieji rūmai aiškiai pasakė, kad to nereikia tikėtis.
Rusija ir Kinija nurodė, kad reikia depolitizuoti šį klausimą ir "nedelsiant atblokuoti Afganistano pinigus Vakarų bankų sąskaitose". Vladimiro Putino teigimu, tuomet bus galima padėti vaikams, įsigyti medicininės įrangos ir vaistų. "Tai nebus panaudota ginklams, o Talibanui ginklų nereikia ir Afganistane. Ten jau palikta milijardų dolerių vertės ginklų", — pažymėjo Rusijos vadovas, matyt, turėdamas omenyje greito amerikiečių ir jų sąjungininkų pasitraukimo iš šalies pasekmes.
Vašingtonas ir Briuselis iškėlė politines sąlygas, tarp kurių: amnestija afganams, dirbusiems su ankstesne vyriausybe, įtraukioji vyriausybė, mokyklinis mergaičių švietimas.
Istoriniu požiūriu susiklostė unikali situacija, atkreipia dėmesį Rusijos mokslų akademijos Orientalistikos instituto mokslininkas, Šiuolaikinio Afganistano studijų centro direktorius Omaras Nesaras (Omar Nessar). "Viena vertus, Talibanas dar nebuvo pripažintas. JAV mano, kad tai turėtų būti kolektyvinis procesas, o Rusija, beje, laikosi to paties požiūrio. Kita vertus, visi bendrauja su Talibanu*. Nors ir skirtingais lygmenimis. Afganistane yra valstybių ambasadorių, o Talibanas taip pat turi diplomatines atstovybes. Taigi tam tikra prasme pripažinimas vyksta, bet oficialiai apie tai nekalbama", — aiškina politologas.
Talibano atstovas spaudai Abdulas Salamas Hanafis po trečiojo Maskvos formato konsultacijų Afganistano klausimais susitikimo
© Sputnik / Алексей Куденко
/ Afganistano valdžia dar kartą bandys atblokuoti aukso ir užsienio valiutos atsargas. Viena delegacija buvo išsiųsta į Katarą susitikti su Europos Sąjungos ir Persijos įlankos šalių atstovais, kita — į Didžiąją Britaniją. Tačiau mažai tikėtina, kad jie susitiks pusiaukelėje, mano RIA Novosti šaltinis.
"Jungtinėse Valstijose toks sprendimas buvo priimtas labiau atsižvelgiant į vidaus politinę situaciją: Baideno reitingo kritimą, kritiką dėl pabėgimo iš Afganistano. Taip bandoma paveikti visuomenės nuomonę. Vašingtonas siunčia signalą: nesame pasirengę pripažinti. Bet ypatingų pasekmių Kabului nebus", — įsitikinęs Omaras Nesaras.
Ir tai niekaip nepaveiks humanitarinės padėties. Ji buvo tokia pat sunki, kokia buvo, ir tokia liks.
*Judėjimui taikomos JT sankcijos dėl teroristinės veiklos